Bagii

Tai miela juoda katytė, su balta papilve. Ji vis dar laukia, ji vis dar laukia savo šeimininkės. Ji nieko negalėjo padaryt, paliko ją. Neturėjo pasirinkimo.
Ji 6mėnesių buvo paimta iš gatvės, rasta, priglausta. Visiškai išsękus, pasimetus. Surado ją savo šeimininkę, mylimą. Tačiau tėtis buvo prieš, neleido jos augint, bet ji kovojo ir augino. Pati stengėsi, turėjo močiutės ir mamos palaikymą. Jos abi ja rūpinosi. Tikrai mylėjo.
Bėgo dienos, ji augo. Jai jau daugiau nei 3 metukai, visų draugų labai mylima. Sterilizuota, kad nebūtų pagausėjimo. Mažoji visad žinodavo kada reikia namo gryžt, visada žinodavo kai šeimininkei blogai. Jos mylėjo vienas kitą.
Tačiau, atėjo laikas, kai merginai teko, ne savo noru išvykt. Katytė buvo dovanojama, nieks neėmė, draugai taip pat, pas juos visus šunys arba katės, ar dar alergija. Mergina nenorėjo užmigdyt, nenorėjo jos prarast. Paliko ją gatvėje. Neteiskim jos. Ir ji vis dar gatvėje, sukiojasi prie namų, kaimynai ją pašeria, ji vis dar šalia. Pamatau ją, atbėga, prisiglaudžia, atpažįsta savus. Seka.
-Bagi, negalima, eik!
Ir ji nulydi mus žvilgsniu. Džiugu, kad ji sveika ir gyva, nė kiek nesulysus, dar vis blizgantis kailiukas. Judri.
Ji vis dar dovanojama.
Ji nuostabi katytė, supranta ko kas nori. Myli visus. Sterilizuota, daro... darydavo reikalus dėžutėje. Tikrai nuostabi katytė. Ji vis dar laukia jos.. arba tai kas pakeistų ją.
Gal ir čia atsiras žmonių kurie ją priglaustų į šiltus namus ir padovanotų meilę? Per šios žiemos šalčius norisi, kad ji turėtų bent šiltą vietelę.