
Dovanojama išskirtinio rašto 2 mėn. katytė Meškutė!
Naminukai, 2013-09-08 17:55:53





Bet Meškutei jos liūdna gyvenimo istorijos pradžia n ė motais! Ji tikra drąsuolė - tyrinėtoja, pirma pasitinkanti atvykstančius svečius (tiek žmones, tiek katinus), ji kopinėja aukščiausiais kalnais (palangėm ir sofomis) bei tyrinėja giliausius urvus (tarpelius už radiatoriaus ir lovos). Nuotykiai, žinoma, atima daug jėgų, todėl Meškutė mėgsta skaniai pavalgyti, o po to – ir nusnūsti, juk vis dėlto ji tėra mažytė, 2 mėnesių katytė. Nepaisant savo amžiaus, Meškutė tvarkingai naudojasi kraiko dėžute.
Beje, Meškutė turi nepaprastą kailiuko puošmeną - jai atsisėdus, dvi pilkos dėmelės ant jos šono susilieja ir suformuoja širdutę! Šią širdutę ir tą, kuri plaka jos mažam kūnelyje, ji pasiruošus dovanoti savo naujajam šeimininkui. Bet kur gi jis? Gal kalnuose? O gal kur nors už sofos pasislėpęs? Kol Meškutė ieško savo šeimininko už sofos, visus norinčius jos paieškas užbaigti kviečiame skambinti globėjai Margaritai (Vilnius) tel. 8 606 98473 arba „Naminukams“ tel. 8 648 30077!
Skaitykite komentarus 1
Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |
Kiti šio vartotojo blogai:
Naminukai, 2014-03-26 21:48:40
Dar praeitą pavasarį jis buvo gražus, naminis katinas. Tiesa, jis ir liko naminis, tik jau ne toks gražus ir... Be namų. Jis- Džentlis iš Elektrėnų. Aptikome jį su savanore Margarita visai atsitiktinai, vykdydamos sterilizacijos projektą. Ir...
Naminukai, 2014-01-28 22:48:33
Raimutis- pats tikriausias rainių rainius, ir nenustebkit (galbūt pagalvosit, kad tokių pilna)- jis išskirtinis katinas! Galbūt ne savo išvaizda, bet pribloškiančiai meiliu būdu: meilūnas, glaustūnas, niurkalas- vadinkit kaip norit, bet visi šie...
Naminukai, 2014-01-15 12:54:04
Nedidelė dėžutė po balkonu, uždengta šiltu paklotėliu, - tai jų gimtieji namai. Vos pasirodžius pirmiems saulės spinduliukams, besirąžydama išlenda jų mamytė katė. Apsižvalgo - atrodo saugu. O paskui ją ritasi kūlversčiais pirmas, antras,...
Naminukai, 2013-11-10 11:43:42
Rudeniop ištuštėjus sodyboms ten lieka kai kas, ko nepaslėpsi po rudeniškais lapais. Jie lieka, nes vasarą tarsi iš niekur atsirado ir įsikūrė šalia mūsų, ir netyčia pamanė, kad gyvensim čia visi drauge. Tai neatsakingai kažkieno išmestos katės...