Draugas visam gyvenimui

Kol Miauksio nebuvo gyvenome su išdykėle Bela ir pasipūtėliu Periu. Tai šuo ir katinas. Vieną dieną su draugu išėjome į lauką, ir pamatėme mažą, sušalusi katinėlį. Pagalvojome:
- Kaip mažas katinėlis gali būti lauke be mamos ir dar mūsų kieme?
Mes jį pasiėmėme parsinėšėme namo ir pavalgdinome. Apgaubę antklode jį sušildėme. Kelias dienas ieškojome jo mamos ir suradome. Atidavėme vaiką jai, bet pamatėme jog katė neturi pieno. Tai buvo sena kaimynų katė. Abi šeimos nusprendė jog katinėlis turi pasilikti pas mus. Mes jį iki dabar auginame. Jam jau daugiau nei dvi savaitės. Neseniai pastebėjome jog jis aklas, bet aš jį vistiek myliu. Nusprendžiau: Miaukis bus manom draugas VISAM GYVENIMUI...
P.S. Nesame tikri dėl jo lyties, bet manome jog jis patinėlis :)