Džiugesys ir netektys

Gegužės 30 d.,mano ,mažoji Leeloo,tapo mamytė.Tai pima jos vada.Gimė, ilgai laukti, šeši mažyliai persiukai - visi berniukai.Tokie gražučiai,pūkuotukai,panašus i , savo, senelį-platinos spalvos.Viskas praėjo sklandžiai,išskyrūs tai, jog kačiukų, akivaizdžiai, per daug, mamytė nežinojo kaip su jais elgtis.Priėmiau, kačiuku, aš pati,šluosčiau,perrišinėjau virkšteles, kirpau.Leeloo buvo pavargusi, bet tokia laiminga,vaikštinėjo išdidi,iškėlusi uodegą.Per kelias valandas supratau, jog yra pienelio trūkumas.Nupirkau kačiukų pieno pakaitalą.Maitinau kas dvi valandas- dieną, naktį.Buvo nuostabu žiūrėti, kaip jie, lyg žmogaus vaikai, traukia pienuką, čepsi, kniurkia, judina, savo mažytes letenėles.Net žagsi...Juokinga ir gražu.Vakar ,vienas, kačiukas pradėjo atsisakyti valgyti.Lašinau, dažnai, po lašiuką pienelio, guldžiau prie mamytės.Jis šalo...Vakare jis atrodė nekaip...supratau, jog paskutinė naktis.Be to ,dar vienas atsisakė valgyti.Naktį buvo labai silpni abudu..Ryte radau mirusius 3 mažylius...Tai netikėta.. Pirmutinis jau atšalęs,pradėjęs stingti, kiti dar šilti, bet mirę...Sudėjau į dėžutę...negalėjau patikėti...tokia priežiūra, viskas daryta taip, kaip tarėmės su veterinarais...viskas buvo iš anksto paruošta...veterinarai sakė, jog tai- natūrali atranka...jų buvo per daug...bijau, dėl kitų mažylių-jie lyg mano vaikai-išlaukti, priimti, be miegės ,kad ir kelios , naktys, išmaitinti...viduje taip bjauru, neina nei pravirkti, kažkoks suakmenėjimas.