Gyvūnų skausmo ir žmonių abejingumo istorija- padėkime kartu!

Viršuliškių mikrorajonas. Leidžiasi saulė gražiai šokdama beveik vienodų namų balkonuose. Pilkų blokų dūzgiantis avilys, kur kiekvienas praviras langas skleidžia savo kvapą, kalbą, ir muziką... Groja pianinas pirmame aukšte, o po balkonais kone kiekvienas užsikovojęs ir atsižymėjęs savo teritoriją, kur kuria ir saugo savo mažą grožį- savo darželį, savo gėles, savo žemę.

Visai šalia gatvės, prie vieno tokių namų pamatėme juos: sergančius, apleistus, badaujančius ir kažkodėl niekieno nematomus (?). Čia jie ne gyventojai, čia jie nereikalingi, čia jie- niekas. Maži kačiukai, kuriuos žolyne pamatėme besiburiuojančių musių dėka, o jos nenuilstamai krovė savo lervas ant jų miniatiūrinių iškankintų kūnelių.

Pūliuojančios akys, besvoriai „kaulų rinkinukai“, jie nebeturėjo jokios vilties tik tyliai susiglaudę laukė savo galo (klausydamiesi pianino). Ir tik musės, musės, musės... Praskleidus bet kurią kailiuko vietą buvo matyti sudėtos jų lervos ir džiūgaujančios blusos. Dar dienelė, gal dvi, ir kačiukų nebeliktų. Jie tiesiog būtų suvalgyti gyvi, ir kaip paradoksalu- mažesnių už save (nes didesni už juos, kurie galėtų apginti ir išgelbėti, jų nenorėjo matyti).

Bėda, siaubas ir panika buvo pirmieji užplūdę jausmai juos pamačius, kol galiausiai galvoje liko tik vienas gyvas sakinys „Reikia kažką daryti: kažkaip, kažkur, kaip nors!”Mus išgelbėjo viena vet. klinika sutikusi šiuos du vargo kamuoliukus priimti į stacionarą ir skirti jiems reikiamą dėmesį, kad bent pabandyti išgelbėti jų gęstančias gyvybes.

Mielieji, nelikite abejingi, mums be galo reikia Jūsų pagalbos! Be mūsų (o dabar ir be Jūsų) jų niekas lig tol nenorėjo matyti, padėkime jiems išbristi, pasveikti ir sustiprėti. Žinome, kad žengėme rizikingą žingsnį talpindami juos į stacionarą, nežinant, ar jam ir gydymui pavyks surinkti reikiamą sumą, bet išeitis buvo tik tokia (arba jokios). Todėl prašome paramos šių mažų kovotojų gydymui ir stacionarui, tegul jie pajaučia, kad mes galim juos matyti, leiskim jiems pirmą kartą gyvenime pajusti tikrą rūpestį.

Galėdami pagelbėti ir paremti šių mažylių gelbėjimo akciją, paaukoti galite į „Naminukų“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydami „dikūniukams“:

VšĮ „Naminukai“
Kodas: 302712405
A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank)