Ir vis dėlto ji - Bitė

Bitė - katė, kuri visad apie kažką mąsto. Stebiuosi šios katės mokėjimu atsiskirti nuo viso pasaulio ir pasinerti į savo pasaulį, pilną filosofijos ir išminties.. Ar gyvūnai geba apgalvoti kas įvyko šiandien, vakar, prieš metus? Ar jie geba apgalvoti veiksmus ir pasekmes? Jei ne, tai Bitė - ne gyvūnas, o kažkas labai aukšto ir nepasiekiamo. Rodos, dar visai jauna, o jau tokia pilna išminties ir patirties.. Gyvenimas iš tiesų nebuvo lengvas.. Jos mamytę Rainiukę nutrenkė mašina, kai jai vos tebuvo mėnesis ar pusantro, po to tapo jauna mamyte, tik, gaila, nesusilaukė vaikelių(ir nebegali jų turėti), tada apsinuodijo (tikriausiai žiurke) ir sunkiai bei ilgai sirgo.. Bet vis tiek ji - Bitė. Gyva, sveika.. Meili ir rami... Nors gynybinę sieną susikūrusi neblogą. Ne taip pakalbinsi, ne taip paimsi, ne ten paliesi - puls.. Sunku tokią katę prisipratinti. Bet įmanoma.. Dabar manęs jau nebepuola, dabar su manim lyg kalba, atsigula šalia ar ant kelių ir mąsto.. Apie ką? Čia jau tik ji, jei gerai susidraugausite, pasakys.. O gal ir ne.. Juk ji - Bitė. Pikta ir kandi.. bet kaip reikia rami, santūri ir gera.. Tik tiems, kuriuos myli, tik tiems, kurie gerbia jos erdvę ir ramybės nedrumsčia kvailais pasapaliojimais, kokia ji graži.. Nes gyvenimas ne tam, kad į išvaizdą žiūrėtum, o tam, kad kapstytumeis po savo sielą.. Gal ką gero atrasi, kai kiti tave vadins bite? Juk bitės gal ir gelia, bet duoda ir saldaus medaus.