Jei tavo akys galėtų kalbėti, ką jos papasakotų? Lizelė ieško namų

„Mano vardas – Lizelė. Aš neturiu šeimos. Neturiu vietos, kurią galėčiau vadinti namais. Niekada nesupratau, ką reiškia žodis viltis. Bet vieną šaltą žiemos dieną aš sutikau žmones, kurie viską pakeis.“

Vieną sausio dieną Lizelė tiesiog išdygo viename daugiabučių kiemų, kuriame norėjome atėjus laikui vykdyti Pagauk-Sterilizuok-Paleisk programą. Kažkas tiesiog atvežė ją ir paliko, turbūt žinojo, kad netoli šėrėja maitina kitas kates, tad ir ši pritaps. Nepritapo. Kadangi tame kieme jau yra susiformavusi gan nemaža kačių kolonija, jos niekaip nenorėjo priimti tarsi iš niekur atsiradusios mažos naujokės. Neprileido prie maisto, prie užuovėjos. Geraširdė šėrėja pradėjo nešti katytei maistą toliau, po laiptinės slenksčiu.. Bet ir ten vietinės katės pastebėjo ją ir pradėjo vyti iš kiemo. Nežinodama, kur dėtis ir aklai pasitikėdama žmogumi, Lizelė prasmuko į rūsius.

„Kai gyvenimas tave apvagia, kartais tu turi jam už tai atsilyginti ir taip pat jį apiplėšti“ – pamanė Lizelė. Rūsiuose jai kurį laiką buvo gerai, galvos nekvaršino vietinė kačių kolonija, galima buvo susirasti maisto šmirinėjant po sandėliukus. Iki tol, kol jos nepamatė namo gyventojai. Kaipgi laisvai vaikščiojanti katė gali gyventi rūsyje?! Taip gi negalima. Pradėjo kelti skandalą, bandyti išvyti mažylę. Vieni tiesiog rėkė ir koliojosi, kiti ir su koja paspyrė, kiti gal ir lazdą išsitraukė. Nesužinosim visko, ką tuo metu patyrė ir išgirdo mažylė Lizelė. Bet faktas, kad praradusi pasitikėjimą žmogumi, ji pradėjo slėptis tik išgirdusi bet kokius žingsnius.

„Pabandykite akimirkai įsivaizduoti gyvenimą be žodžių. Be jų, mūsų gyvenimas būtų kaip tuščias lapas. Žodžiai pasakoja mūsų istoriją. Jie formuoja tai, kuo mes esame, kuo mes tapsime. Žodžiai gali teikti meilę, nuoširdumą, užuojautą. Žodžiai yra gyvi. Jie gali augti ir paveikti mūsų pasaulį. Tada, kai mums labiausiai nesiseka, jie teikia mums vilties.“ (Markus Zusak). Lizelė savo trumpame gyvenimo etape išgirdo daug blogų žodžių, daug neapykantos. Šie žodžiai ją formavo, todėl dabar ji vis dar prisibijo žmogaus ir dar negali juo pilnai pasitikėti. Bet yra ir gerų žodžių, kurie laikui bėgant padeda pamiršti bloguosius. Manome, kad sklindanti šiluma iš mūsų širdžių ir švelnūs žodžiai padės Lizelei vėl patikėti žmogumi.

Ieškome Lizelei kantrių ir rūpestingų šeimininkų, kurie būtų pasiryžę duoti laiko mažylei apsiprasti ir pradėti pasitikėti žmogumi tiek, kiek jai reikės. Mažylė dar visai jauna, kokių 7 mėn., jau sterilizuota, nukirminta, nublusinta, paskiepyta kompleksine vakcina. Padėkime Lizelei išgirsti ir gražių žodžių :)

864272761, Kaunas