Jis jau ten, kur manęs nėra

Vakar buvo keista diena. Bet būtinai turiu apie ją papasakoti.Na, kas žino, kas ne, bet aš pas gimines Vilniuje dviem savaitėm, o Tigrius likęs su mama namie. Taigi, visą dieną maudėmės baseine, bet atėjo maždaug 16 val. ir pažiūrėjom su drauge filmą ir tada užmigom. Atsikėliau 19 val. ir tyliai nuėjau prie kompo, nes draugė dar miega. Įsijungiu skype ir tėtis parašo, kad nupirko man tokį daiktą, kurio labai norėjau, aš velniškai apsidžiaugiau... Tada dar parašė, kad yra ir blogų naujienų. Kačiuko nebėra. Aš pagalvojau, kad juokauja, bet jis buvo visiškai rimtai. Aš nesupratau taip greitai, kad jo nebėra, jis nežinojo smulkių detalių, tik žinojo, kad jo nebėra... Mano krūtinėje daužėsi širdis ir staiga ją taip suspaudė... Aš verkiau visą vakarą... Už ką man taip? Kodėl su manimi taip pasielgė... Aš buvau susiplanavus visą savo gyvenimą, kad mes visą gyvenimą būsim kartu... Ir kodėl aš tuo metu buvau Vilniuje... Aš taip noriu jį palaidoti, bet mamai negalėjau prisiskambinti... Manyje buvo vandenynas, kurį išliejau pro akis... Aš taip jį mylėjau... Ir kaip aš dabar be jo gyvensiu, kai jis kas rytą man lyžtelėdavo veidą... Pasiilgau tavęs labai labai, nežinau kaip ištversiu visą amžinybę, jei vos savaitę ištveriu... Ilsėkis ramybėje, Tigriuk... Mylėjau tave beprotiškai...