Kaip aš radau šiltus ir mylinčius namus...

2015 m. lapkričio mėnesį man buvo vos pora mėnesių, lauke jau buvo šalta, nebešildė saulutė, o pilvukas grojo maršus iš alkio. Tas rytas buvo kitoks nei visi, lauke lijo ir aš ieškojau, kur prisiglausti, netyčia užklydau į kažkokį kiemą, kur mane surado miela moteris. Ji mane paėmė kartu su savimi, išmaudė, nes buvau visa murzina, davė paėsti, tai buvo taip skanu, juk tiek laiko neturėjau nieko savo burnytėje. Tada ji mane pasiėmė kartu ir atvykome pas ją į darbą. Kadangi ji manęs pasilikti negalėjo, ji surado man namus, šiltus, gražius ir mylinčius mane namus. Pradžioje buvo sunku pasitikėti žmonėmis, slėpiausi ir bijojau, kad tik vėl neatsidurčiau lauke. Bet... Čia jau esu ketvirtas mėnesis, turiu be galo mane mylinčią šeimininkę, daug žaisliukų, esu prižiūrėta, visada turiu maisto ir vandenuko. Esu laiminga katytė ir mano akytės dažnai šypsosi. Galiu žaisti į valias, miegoti ramiai ir šiltai, į lauką žvelgdama iš šiltų namų per langą. O šeimininkei aš esu didelis džiaugsmas ir pati geriausia draugė. :)