Kaip jis atsirado pas mus.

Buvo saltas ir labai lietingas ruduo.Viena ryta mes su mama nuejom pas mociute ir ji pasiskunde, kad reikia eglisakiu rozems uzdengti.Mes su mama nieko nelaukusios apsirengem ir sedom i masina. Vaziavom ne labai ilgai, bet ir ne trumpai. Sustojom gyvenvieteje kurioje buvo tankus miskas. Mama liepe islipti is masinos ir palaukti jos. Kol as atejau iki misko, mama pastate masina apleistoje aiksteleje. Ji atejo iki manes ir pasake, kad ji rinks eglisakes, o as jas krausiu i maisa.
Kai pririnkom pakankamai, uzrisom maisa ir mama pastebejo kazka rudo, ji suktelejo:
- Ziurek, Martyna, radau gryba!
Priejau prie mamos ir norejau jei pasakyti, kad man salta, bet mama mane nutilde... Kazkas gailiai kniauke. Mama pakele didele egles saka ir ten isvydo maza kaciuka. Jis buvo labai mazas, gal kokiu 2 menesiu. Jo kailis rainas ir plonas. Tas mazas padarelis buvo ismestas i miska be maisto, vandens ir cia neturejo nei mamos nei draugu. mama pasake, kad jau reikia vaziuoti, bet as nenorejau, man buvo liudna issiskirti su siuo maziuku kaciuku. Norejau ji pasimti namo, bet mama neleido.Mes isedom i masina, o kaciukas atpedino ir atsisedo ant kelio. Jis buvo mazas ir bejegis, jam reikejo meile, silumos. As negalejau i ji ziureti, man buvo per skaudu. Pykau ant tu zmoniu uz tai, kad jie ismete i nezinybe maza, nekalta gyvuneli. Visa kelia tylejau ir as, ir mama.
Pagaliau atvaziavome namo. Mama ivare masina i garaza, o as nunesiau maisa ir pastaciau ji koridoriuje. Kai su mama nusirengeme, nuejome pas mociute ir mama papasakojo apie kaciuka kuri mateme miske ir kuris vis dar kniauke manyje. Mociute idemiai klausesi, bet nutrauke mama paciame pasakojimo visuryje:
- Vaziuokit ir pasimkit ji cia. Juk negalima tokio mazo ten palikti.
Su mama vaziuoti pasisoviau ir as, bet ji neleido. Mama uzdare duris ir isedo i masina, isvaziavo. As nekantriai laukiau jos sugriztant.
Stai pagaliau mama grizo, atidare duris ir is masinos isoko mazas, pilkas, rainas kamuoliukas. As ji greit paemiau ir inesiau i vidu, kad nesusaltu. As labai dziaugiausi, kad mes turime dar viena gyventoja. Kai grizo tetis, as is kart nubegau pas ji su katineliu ir pasigyriau jog jis nuo siol bus pas mus iki zilos senatves. Tetis nusijuoke, pagloste mano galva, paskui - katino.
Dabar musu Rainius jau didelis ir storas, visu glostomas ir kartais net lepinamas.:)