Kaip mažos širdys užkariauja dideles..

Niekada nebūčiau pagalvojus,kad kada nors namuose laikysiu katiną.Visuomet maniau,kad pirmasis "rimtas" mano augintinis bus šuo.Bet gyvenimas iškrėtė pokštą. ; )
Simą (savo katiną) gavau dovanų gimtadienio proga.Iš pradžių buvo sunku,nes nebuvau pratusi skirti daug daugiau savo dėmesio "kažkam" namuose.Miauksėjimas,sudraskytos rankos,neklausymas - tikrai erzino tiek mane,tiek mano namiškius.Tačiau viską atpirko mažas mėlynas kamuoliukas,kuris kiekvieną kartą pasitikdavo tik grįžus namo,mažos ir mielos pėdutės,šilto padarėlio susirangymas ant kelių ir nuolatinis priminimas,kad jis čia.Su tavimi.Net jei staiga taptum pats vienišiausias,jis primintų,kad vis dėl to,kažkam reikia tavo rankų,tavo rūpesčio,o labiausiai - pačio tavęs..
Štai tokiais būdais mažos širdelės užkariauja dideles.Ar myliu Simą? Labai,nes jis pirmasis katinas,kuris sugebėjo užkopti tai aukštai.Jis pasiekė mano širdį.