Kodėl???

Tai buvo nuostabus kačiukas vardu Murkis. Jis - mažas, mielas ryžutis katinėlis buvo ne toks kaip visi katinai. Jam nebūdavo svarbiausia vaikščioti kur nori ir daryti ką nori. Jis buvo labai prieraišus, toks kaip šuo - geriausias žmogaus draugas. Tada net mano ankstesniam šuniui aš nebuvau tokia svarbi kaip murkiui. Murkis mane mylėjo labiau už viską.
Atėjo pavasaris. Pradėjome Murkiuką išleidinėti į lauką nuo ryto iki tol kol aš grįšiu iš mokyklos. Per žiemą jam būdavo per šalta tiek ilgai būti lauke. Žodžiu norėjom kad apšniukštinėtų apylinkes.
Grįštu namo su drauge, kalbėdamos apie tos dienos įvykius, juokėmės. Pamačiau tėčio mašiną-o galvoju grįžo, matyt ką pamiršo, ir staiga visas linksmumas išgaravo. Tėtis pribėgo prie manęs, uždengė akis ir nuvedė į namą. Spėjau tik pamatyti daug kraujo, klausiau kas atsitiko. Širdy jau buvo negera.
-Murkis mirė.-tiek te pasakė ir išėjo.
Tikėti nenorėjau, tikrai nenorėjau, bet viskas buvo akivaizdu...Daug kraujo ir mano mylimiausio Murkio nešamas lavonėlis užkasti. Pradėjau verkti, na neverkti. Rėkti, viską daužyti. Tai buvo isteriškas verksmas, labai isteriškas verksmas. Negalėjau net pagalvoti apie tai, tik galvojau kad nebebus to švelnaus kailiuko, prisiglaudžiančio prie manęs ir panašiai. Buvo pati siaubingiausia diena mano gyvenime, dar ilgai neišėjau iš savo kambario.
O Murkis žuvo tikrai labai tragiškai. Kai tėtis gryžo, jis nuėjo pamiegoti po mašinos ratu kad nekaitintų saulė....... na galit ir patys pagalvoti kas vyko toliau....
Rašydama šį blog'ą susigraudinau, tai buvo mano vienintelis pats mieliausias katinėlis. Po kiek laiko pas mus atklydo kačiukas. Bet mama neleido jo laikyti, nes jis draskė ir visiškai nebuvo meilus. Sakė kad galėčiau laikyti katinėlį, nebent tokį, kaip Murkis. Bet katino daugiau nebenorėjau laikyti, nes žinojau kad tokio jau niekad nebeturėsiu, ir bijojau kad kito nebeištiktų tokia tragiška nelaimė.
Ir dabar laikydama savo šunį labiausiai saugau jį nuo mašinų......Kodėl taip įvyko? Gi dar dabar galėjau laikyti katinuką... bet nuo likimo nepabėgsi.....Nuotraukų jo tai pat neturiu, visos buvo telefone kuris jau senai nebeveikia...