Koks mielas aš esu...

Šeimininkė atsikelia ryte ir aš įbėgu į jos kambarį, užlipu ant lovos ir pradedu ją žadinti, kad tik greičiau ji mane paglostytų, taigi tiek daug laiko praėjo, visa naktis, aš jos taip pasiilgau! Ji mane paglosto ir eina ruoštis, po kiek laiko išeina pro duris į lauka, o aš, aš atsistojęs kiek tolėliau miauksėdamas ją palydžiu liūdnom akim, nes žinau, kad jos laukt teks ilgai... Nueinu į jos kambarį ir atsigulu į jos šiltą lovą, ten pramiegu, kad tik greičiau praeitų laikas kol ji grįš. Ah.. Kokių nuostabių sapnu sapnuoju, bet mane pažadina garsas sklindantis iš apačios, aš girdžiu kai šeimininkė rakina duris, atsikeliu ir nubėgu į apačią pasitikti jos, ji įeina į vidų ir pažiūri į mane savo nuostabiomis akimis, aš tai pat į ją žiūriu ir vis laukiu kol ji mane paims ant rankų ir pabučiuos... Taigi, ji mane paima ir pabučiuoja, paglosto, padeda ant žemės ir eina į savo kambarį, žinoma, aš einu paskui ją tyliai tyliai žingsniuodamas ir priėjęs prie jos tyliu, tyliu ir laukiu kol ji atsisuks, ahh.. ji manęs nemato... Aš tyliai sukniaukiu ir linksmai, žiūrėdamas į ja mielom akim, bėgu ją apsikabinti ir murkti...