Netekau geriausio draugo....

Daugiau niekad negirdėsiu jo murkiančio, niekados nebematysiu jo stačiųjų ausyčių... Nes šiandien jis išėjo. Jis visuomet pasitikdavo pirmas grįžtant iš mokyklos, mėgdavo mane rytais pažadinti. Niekad jo nepavadinčiau "katinu, kuris mėgsta būti vienas". NE. Atvirkščiai : jis visad būdavo šalia. Ir jam visad galėjau pasiguost: iš jo akių galėjai suprasti, kad klausosi. Gyvūnai visad viską supranta, tik negali to pasakyti... Kas esate buvę netekę gyvūnėlio, suprasite mano skausmą, na, o tiems, kuriem pasisekė nežinoti to, kas būna kai tavo draugas išeina, pasakysiu: branginkite kiekvieną dieną, praleistą su savo augintiniu, nes niekad negali žinoti, kas nutiks už kelių minučių... Štai, kad ir mane jis dar šiandien kaip kasdien pasitiko grįžtant iš mokyklos pirmas, o po pusvalandžio mama jau pranešė, kad jis išėjo... Ir greičiausiai todėl, kad jį kažkas nunuodijo. Kodėl? JUK JIS DAR TURĖJO GYVENTI!!!!!!!!!! Sutapimas, kad lygiai pernai numirė mano šunelis, o šiemet mano mylimas katinėlis... KODĖL???? UŽ KĄ???? Taigi, ilsėkis ramybėje, Tu visad būsi mano širdyje, Miliuk... ;(