Netekimas

Turėjau labai gražią katytę vardu Smilgą,bet jos netekau.Tai štai papasakosiu viską nuo pat pradžių. Buvau gavus du kačiukus vieną mergaitę kitą berniuką. Labai jais džiaugiausi,na žinote kačiukai jie tokie išdykėliai,mieli,švelnus. Tai va ta katytė buvo išskirtinė kokia tik buvau turėjus,ją paimdavai ant rankų,ji nebėgdavo nedraskydavo rankų ir pan. ji tik išsitempdavo visa ir užmigdavo,ryte ateidavo žadinti manęs užlipdavo ant lovos pradėdavo laižyti nosytę,visą veidą,ir tada aš ją arčiau prisitraukdavau ,kad ji kartu miegotu su manim ir miegodavom iki kokios vienuoliktos valandos,labai buvo fainutė,na gerai pasakosiu apie tą nelemtą rugpjūčio 14dieną... Turėjau išvažiuoti pas močiutę tiksliau norėjau,nes ji guli ligoninėje...Tai va prabuvom ten su mama ilgai gal kokias 4 valandas,kad grįžom tik 17valandą. Kai grįžau buvau labai pasiilgus savo kačiukų tai Smilgos,Tigro ir aršiosios Braškės,atėjus į virtuvę pamačiau Tigrą (Smilgos brolį) gulintį ant palangės.Buvo mano brolis atvažiavęs iš Kazlų Rudos) klausiau jo kur Smilgą kur ji aš taip jos pasiilgau ir noriu ją pamatyti pabučiuoti ją,bet ji niekur neatsiliepė, neatbėgo ,kai grįžau, nepasitiko manęs....(rašau su ašarom akyse atsiprašau).......... Pavalgius mama sako einam į lauką viščiukus pašersim ir tik man išėjus iš namų mama pasakė Smilgos nebėra,aš pradėjau klausinėti kaip suprasti,kas jai, kur ji,buvau labai pasimetus,(nors nekartą tai buvau girdėjus iš mamos lūpų,kad netekom kačiuko,arba šuniuko....)ji pasakė ,kad ją kieme pervažiavo tada man susikaupė ašaros akyse ir pradėjau verkti,neklausiau daugiau nieko kas ją pervažiavo,kada ir pan.(bet mama pasakė,kad mano krikšto tėvelis,buvau supykus ant jo sakau tėčiui,kad daugiau jis čia nebevažiuotų)tada norėjau rėkti iš visos gerklės ,kad visi žinotų,kad jos nebėra,bet susilaikiau,paverkus apsiraminau,labai tą dien skaudėjo širdį,nes negalėjau patikėti,kad ją praradau visiem laikam,po to per naktį nemiegojau galvojau apie ją,kaip mes žaidėm,kaip ji ateidavo mane kelti,glaudydavos,nenoriu net pagalvoti,kad jos nėra,aš vis galvoju save raminu,kad ja išsivežė kažkur toli toli,kad ją rūpinasi kiti;(((( Galvoju,kad tik galėčiau atsukti laiką atgal....,bet yra kaip yra.. Negaliu suvaldyti ašarų,ankčiau galvodavau ko kiti verkia dėl savo tų gyvūnų,kad jie mirė ar dar ką,bet kai pati pradėjau netekti savo mylimų gyvūnų supratau,dėl ko jie verkia ir liūdi. Dabar ieškom kitos katytės,kad užmalšinti tą nuoskaudą kurią paliko Smilga mano širdyje.... Atsiprašau už klaidas per ašaras galbūt su klaidom parašiau.