Persis...

Taigi, nusprendžiau ir aš parašyti blog'ą apie savo katiną, papasakoti apie jį. Jis yra tingus, orus, kartais žaismingas, kartais meilus, pukuotas katinas. Jis yra persų veislės, bet be dokumentų. Mes jį pirkome kažkokioj šeimoj, prieš labai daug metų, kai jam buvo vos du mėnesiai. Prisimenu, mums buvo atnešę du kačiukus: baltą ir pilką. Pilkasis išsigandęs paspruko, kol šeimininkai jį gaudė mačiau jų mamą. Buvo lygiai tokia pat kaip Persis užaugęs. Galiausiai, mes pasiėmėm pilkąjį. Namuose galvojom jam vardą, bet nieko gero nesugalvojus jį pavadinom Persiku. :D Tik niekas jo taip nevadino. Vadinom visokiais vardais: Pūkiu, tinginiu ir t.t.
O metai taip greitai kartu prabėgo. Buvo visokių įvykių, keistų nutikimų. Buvom geriausi draugai. Žaisdavom, bėgiodavom, jis mane prajuokindavo. Kol neatsirado šuo: tada jis pradėjo kovoti dėl dėmesio. Vieną kartą netgi pats sugavo laukinę pelę nors iš prigimties jis yra tingus. Jis lenda prie naminių gyvūnų, rytais būna meilus, mėgsta draskyti baldus ir valgyti šuns ėdalą. Taip ir gyvenam: draskomas fotelis, lendama į lovas, daromos išdaigos, džiaugsmai ir rūpesčiai, ko tik Persikas nesugalvoja! Bet jis vistiek sugeba ištirpdyti kiekvieno širdį savo blizgančiomis, oranžinėmis akimis lyg moliūgais. Be jo žavaus orumo namuose būtų pernelyg nuobodu ir nejauku. Štai toks tas mano katinas kuriam niekad neatsibosta miegoti ;)