Pirmoji mano iškyla

Lauke dar nesu buvęs,išskyrus tuos kartus,kai mane vežė įdėję į dėžę pas veterinarus,kur man likę ne patys geriausi prisiminimai...brrrr...Ir štai vieną dieną jie vėl man uždėjo pavadėlį,šeimininkas(kuris visada mane veža "skriausti"-skiepyti,kastruoti..pasiėmė ant rankų ir jau ruošėsi kažkur nešti,bet pasirodė mano geroji šeimininkė,kuri mane be proto myli,ir aš....tik strykt iš visų jėgų pas ją,prisiglaudžiau,apkabinau letenėlėmis kaklą ir taip norėjau pasakyti "neduok manęs skriausti".Ji mane apkabino,glaudė prie savęs,glostė ir mes nuėjome į mašiną.Drebėjau visas...Ir nuvežė mane į sodą,ant žolės...cha kaip man patiko...ten ir gėlių buvo,ir musių,ir vabaliukų...šeimininkė mane pradžioje nešiojo,kol aš apsipratau,o paskui ėmiau vaikščioti aš pats,kaip tikras sodininkas chichi...Net fotografuotis ten patiko labai,visur gražu,gėlės...Truputį širdis skaudėjo,kad šokdamas perbrėžiau šeimininkui ranką....bet aš iš baimės netyčia,kad išveš...Viskas baigėsi laimingai,paiškylavę visi grįžome namo vakarieniauti...Tokie mano įspūdžiai iš vasaros...