Šešėlis

Sveiki, aš esu Šešėlis, na buvau...
Apie mano atsiradima galite paskaityti blog'e apie Mikį...
Na, bet aš buvau juodas, meilus kačiukas, nubaustas gyvenimo...
Mano šeimininkai, kurių buvo daug, ilgai galvojo man vardą, kol pagaliau Safyro tikroji šeimininkė sugalvojo man vardą: Šešėlis. Nuo tada aš žaidžiau su savo broliais Mikiu ir Muse... Bet, dingus Musei, mūsų gyvenimas pasikeitė... Mes tapome rimtesni, suaugesni. Niekada nebebuvome tokie nerūpestingi... Viena iš šeimininkių, Gabijos teta, mane visąlaik vagino Tamsa, nes buvau juodas ir spindėjau... Vieną kartą, man grįžtant namo iš medžioklės, prie manęs prikibo burys vaikų... Jie užmėtė mane akmenimis, ir vienas iš jų sunkiai sužeidė mano galinę kojytę... Šiaip ne taip grįžau namo, ir iškart parkritau prie smėlio krūvos... Pamatę mano žaizdą visi siaubingai išsigando, nes pro ja net buvo išlindęs kaulas... Man siūlė ėsti, glostė, bet kadangi buvo sekmadienis, veterinarai nedirbo ir net kalbėti nenorėjo... Tąnakt mane paguldė šiltai,bet aš to skausmo neištvėriau ir rytą mane rado negyvą... dabar aš iš dangaus žiūriu į savo senuosius namus ir negaliu patikėti, kaip pasiilgau visų, net ir Safyro, kuris su manimi vis norėdavo žaisti, erzindavo mane... Net ir Vanesos, kurią bandydavau paklaidinti, mat jai pavydėjau dėmesio...