Skaudi nelaimė ir vėl?! ;(

Aš žinau, ką padarau ne taip, bet kodėl viskas krenta iš rankų.. Krenta ne daiktai... Ne jie, o mano gyvenimo dalis. ;( Šiandienos diena atspindėjo mano sielą. Kuri yra šalta ir darganota.. Apmirusi ir sugniuždyta. Mirusi.. Tas jausmas- kūnas šiltas, o širdis šalta.. Nerimas ir kartu susimastymas, kad kažką darau ne taip.. Darau tą ko negaliu daryti ir tai man skaudžiai kainuoja. Bet kodėl? Kas pasakys ką darau ne taip? Blogai mąstau, blogai einu gal? Bet tai jau įvyko... Sudužo.. Širdelė jo, širdis mano. Ar gali žmogus taip dažnai sielvartauti ir kentėti? Į šitą klausimą patylėsiu.. Nes man jau to gana.. Gana visko. Visko. Nebeištversiu.. Dieve nu kodėl man? Kodėl nebėra nei au nei mur? Aš tik tylų ir darganotą dieną išleidau savo Murkutį.. Ir kaimynai ji atneša per trenktą. Lyg niekur nieko sako " Ai nematėme po ratais palindo. Va čia man rodos tavo katinas. Nu gerai neturiu laiko ate" Tai pala jum tai paprasčiausias katinas, o man tai mylimas draugas. Nelygu nelygybėj. Tai kur tiesa.??? Jos nėra? Gal į medį įlipo? Su Murkučiu nei atsisveikint, nei paskutinio atodūsio nepamačiau. Gal tada dar būtų buvę sunkiau.. Tiesiog noriu pasakyti, kad aš tave myliu ir dabar kai vakare saulutė išlindo tu žiūri pro balto it sniegas debesėlio į mane, į visus ir tau tenai gera.. Lik sveikas..

Laiškas skirtas Murkiui 2012 08 08 ;(