Tai privertė susižavėti jomis...

Taigi, nesidomėjau katėmis - man jos nelabai patiko. Jos man rodėsi savanaudės, nedraugiškos. Žinoma, nebuvo paskutinėje vietoje, bet nebuvo ir aukštose vietose. Man daug labiau patiko šunys... Iki dabar... Buvome mamos draugės kaime, kur gyveno trys katės. Susipažinau tik su dvejomis, tiksliau dvejais, mat ten buvo du patinai - broliai. Jie buvo Turkų angoros mišrūnai. Tie žmonės, pas kuriuos jie dabar gyveno, neaugino nuo pat mažumės. Jie maži augo pas žmones, kurie juos mušė... Dėl to jie tokie bailiukai. Vieno vardas Garfildas, kito - Simba. Aš labiau susižavėjau Simba, Garfildo daug nemačiau. Su Simba ne per geriausiai sutarėme, mat jis buvo bailiukas. Aš jį šukavau. Simba nebuvo toks, kuris drėkstų ir kandžiotųsi, kaip kad viena pažįstama katė, priešingai - kai jį paimi, jis tiesiog sumiaukia ir tiek. Taigi, jis man ir "pažadino" norą žavėtis katėmis, o ypač Turkų angoromis... Mielomis, draugiškomis katėmis... Taigi, dabar katės yra antroje vietoje man, pagal gyvūnų mėgimą. Juk gi katės yra ir draugiškos, ne vien tik draskytojos.
Ačiū, kad skaitėte : ) Lauksiu Jūsų komentarų.