Jos turi šiltus kailinius ir storą riebaliukų sluoksnį. Yra atsargios ir greitos. Iš šalies žiūrint, „mažosios lūšys“ puikiai pasiruošusios žiemai...Bet ar tikrai?

• Ar atšalus orams pasikeičia kačių elgsena?
Atšalus orams ir sumažėjus saulėtų dienų, gyvūnai pasidaro nebe tokie aktyvūs kaip anksčiau. Mūsų katės – ne išimtis. Jos nebėra tokios žaismingos, atrodo, kad jos taupo savo energiją. Katės tampa  lėtesnės, aptingsta, ilgiau snaudžia susirietusios į kamuoliuką, užsiklojusios snukutį uodega – taupo  šilumą. Jau rudens pabaigoje katės nustoja gausiai šertis ir pradeda kaupti riebalų atsargas. Storas riebalų sluoksnis neblogai saugo nuo šalčio, tačiau tai gali grėsti ir antsvoriu (raskite katės meniu aukso vidurį). Taip pat rūpestingiau šukuokite katės kailį, duokite specialios pastos sąvėloms ištirpdyti, juk į lauką neišeinanti katė negali paskabyti žolės ir natūraliai išsivalyti virškinamąjį traktą.

• Kokie pavojai katės tyko lauke?
Neturinčių kailio, trumpaplaukių, vyresnio amžiaus kačių geriau per šalčius į lauką neleisti. Daugiau kaip minus 20° C katėms gali grėsti hipotermija.
Katę į lauką išleiskite tik šviesiuoju paros metu. Naktį bastytis po kiemus jai pavojinga. Žiemą ant šaligatvių barstoma druska, išbėgęs antifrizas yra joms labai pavojingas. Pavojų kelia ir plonas ledas – įkritusi į ledinį vandenį katė gali neišsikapstyti.
Peršalusi katė ima drebėti, tampa vangi, apatiška. Jeigu jos kūno temperatūra žemesnė nei 36° C (norma – 38°-39° C), kraujyje smarkiai sumažėja gliukozės kiekis. Lėtėja kvėpavimas, sutrinka širdies darbas, sustingsta raumenys. Sušalusį gyvūnėlį reikia kuo greičiau sušildyti: įsupti į vilnonę antklodę, švelniai pamasažuoti. Jei katė stipriai sušalusi, reikia pridėti šildyklę, suvystyti ir net šiltai apvynioti galvą. Patartina vykti į veterinarijos gydyklą, kur katei bus sulašinta specialių šiltųjų tirpalų.
Katės taip pat gali nušalti letenų pagalvėlės arba ausų galiukus, kurie tampa blyškūs, vėliau parausta, patinsta, atsiranda vandeningų pūslių – audiniai gali apmirti. Nušalusių galūnių negalima trinti, o ypač sniegu. Geriau vilgyti šiltame, bet ne karštame vandenyje, apgaubti šiltu drėgnu rankšluosčiu. Apibintavus nušalusias vietas, patartina vykti pas veterinarą.

• Kaip „išelektrinti“ katės kailį?
Užėjus šalčiams ir vis labiau pleškant radiatoriams, naminių augintinių kailis net kibirkščiuoja. Jis įsielektrina dėl to, kad oras bute sausas, o jeigu ant grindų patiestas sintetinis kilimas arba patys vilkite sintetiniais drabužiais, įsielektrinimas dar padidėja. Kad katės kailis nekibirkščiuotų, prauskite ją antistatiniu šampūnu, šukuokite medinėmis šukomis. Sudrėkinę delnus, dažniau perbraukite kailiuką.

• Kiek šilumos reikia katei?
Katei patinka šilti namai, saugi, šilta vietelė joms gyvybiškai svarbi. Tai gali būti kačių namukai,  siūti guoliai, pinti krepšiai. Net ir užsigrūdinusios katės, kurios išeina į lauką, pargrįžusios skuba į  šiltą guolį, nes ten nėra skersvėjų nei drėgmės. Jeigu katė ilgiau būna lauke, pasirūpinkite, kad ir ten ji turėtų nedidelę stoginę, užuovėją. Jeigu katė pakliuvo į lietų arba šlapdribą, visada po ranka turėkite rankšluostį, kuriuo nusausintumėte kailį, letenėles. Atminkite, kad drėgnas kailis nesulaiko šilumos.
Iš lauko pargrįžusias kates vilioja ugnies šiluma, apsaugokite jas nuo žarijų arba žvakės liepsnos, kuri gali grybštelėti puošnius ūsus ar uodegą. Geriausia aplink ugnį įrengti saugias užtvaras.
Žiemą reikėtų labiau pasirūpinti katės nagais (prireiks draskyklės!), nes, neišeinant į lauką, nagai nenusidilina ir greičiau auga.

• Ar katės gali peršalti?
Šalta ir drėgna nosis – katė sveika. Bet jeigu nosis karšta ir suskilinėjusi, gali būti, jog katė serga. Netyčia uždarėte ją balkone, pro durų apačią traukia skersvėjis, skylėta palangė... Ir štai vieną dieną iš katės guolio pasigirsta čiaudulys ar kosulys. Jūsų augintinei varva nosis, ašaroja akys, prasidėjo karščiavimas, sumažėjo apetitas. Visa tai gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Kad augintinė išvengtų šios ligos, profilaktiškai ją paskiepykite. Pastebėję išvardytus simptomus,  negydykite žmonių vaistais, laikykitės veterinarijos gydytojo nurodymų.