Bone
Mice
|
Vilniaus katės
narių: 293 prezidentas: Irmavila
Vilniaus miesto kačių šeimininkus vienijantis klubas
|
Katės kiemuose.
Kaip elgiatės kieme pamatę benames kates? Ar kviečiate gyvūnų globos tarnybą? Ar pašeriate jas? Pasidalinkite mintimis
2010-01-31 22:09:49
Man tai graudžiausia buvo tai šiais metais kai pirmą kartą pašalo, nuėjau prie kačiukų (šį kartą viena) o viena labai draugiška katytė pamačiusi pažystamą žmogų kaip puolė prie manęs, nespėjau nieko padaryt o ji jau užšoko man ant rankų ir pradėjo murkti... taip norėjosi ją pasiimti namo bet jau turiu du katinus... 
;(
;( 2011-01-06 17:11:00
Jop, su alisapinkiu. Kaip ji ir rašė pifas į kačiukus net neatkreipė dėmesio... 
Bet šiaip kartais nueinam ir pašeriam, bet neper dažnai nes ten tiek bobučių juos šeria kad jie jau pasidarė kaip begemotukai 
Bet šiaip kartais nueinam ir pašeriam, bet neper dažnai nes ten tiek bobučių juos šeria kad jie jau pasidarė kaip begemotukai 2011-01-06 17:07:53
Aš išnešu ko pavalgyti, paglostau.
2010-12-13 20:16:52
Bandėm su drauge praeitais metais kai katės atsivėdė kačiuku skambint į prieglaudas, mums atsakė jog visos mašinos išvažiavo, o pačios negalim, tevai neliaidžia, sako: infekcijom apsikresit, poto ir savo gyvūnus užkrėsit.
2010-11-17 19:09:24
Na, kaip ir viską panašiai darau...Nu..beveik..
2010-04-12 21:05:46
Ilgai skaičiau 
2010-04-11 13:05:40
XII. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, KARANTINAS IR GLOBA
70. Benamių gyvūnų gaudymu, karantinu, laikymu ir eutanazija rūpinasi Vilniaus miesto gyvūnų globos namai, kitas juridinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Vilniaus miesto gyvūnų globos namų vykdomas funkcijas koordinuoja Administracijos direktoriaus įgaliotas padalinys [5.29].
71. Gyvūnų globos namų teritorija turi būti aptverta, kad gyvūnai negalėtų pabėgti, į teritoriją nepatektų kiti gyvūnai, pašaliniai asmenys.
72. Teritorijos pastatai, voljerai, boksai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami, kad laikomi gyvūnai būtų apsaugoti nuo pašalinių žmonių, kitų gyvūnų.
73. Jei pagautas šuo, katė turi tatuiruotę ar yra identifikuota, Vilniaus miesto gyvūnų globos namų darbuotojai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, praneša gyvūno savininkui ir Administracijos Saugaus miesto departamentui apie tokio gyvūno sugavimą.
74. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą susidariusias išlaidas pagal nustatytus tarifus [5.25].
75. Gyvūno savininkas privalo per 14 parų atsiimti sugautą gyvūną, kurio savininkas jis yra. Jei savininkas sugauto gyvūno neatsiima ar atsisako jį atsiimti, gyvūnas laikomas 14 parų. Praėjus 14 parų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį [5.4], gyvūnas tampa jį laikiusios įstaigos nuosavybe. Tapusi savininke, įstaiga priima sprendimą dėl tolesnio gyvūno laikymo, dovanojimo, perleidimo ar eutanazijos. Neatsiėmęs gyvūno per 14 parų, jo savininkas privalo atlyginti gyvūno sugavimo, laikymo, eutanazijos ir kitas išlaidas.
76. Kitų asmenų atiduoti gyvūnai ir gyvūnai, kurių savininkas nežinomas, Vilniaus miesto gyvūnų globos namuose laikomi 14 parų. Vilniaus miesto gyvūnų globos namai apie tokį gyvūną nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas paskelbia interneto svetainėje adresu http://gyvunai.grinda.lt/nuotraukos/. Neatradus savininko, kito asmens, norinčio priglausti gyvūną, praėjus nustatytam karantino terminui, gyvūnas gali būti laikomas Vilniaus miesto gyvūnų globos namuose, atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyvūnų globos namų galimybes šerti ir prižiūrėti gyvūną.
77. Vilniaus miesto gyvūnų globos namai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais reikalavimais gyvūnų globos namams [5.15] ir kitais teisės aktais.
78. Praėjus 14 dienų karantino terminui, gyvūnų globos namų darbuotojai turi teisę gyvūną atiduoti, dovanoti, parduoti, perleisti kitiems asmenims arba esant tinkamam pagrindui eutanazuoti, vadovaudamiesi Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.
79. Gyvūnų globos namai kaupia duomenis apie sugautus, eutanazuotus, atiduotus, dovanotus gyvūnus, juos paėmusius asmenis. Asmenys gali pasiimti gyvūną iš gyvūnų globos namų tik tada, kai pateikia asmenybę liudijantį dokumentą ir nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę), vietą, kurioje ketina laikyti gyvūną. Fiziniams asmenims, ketinantiems laikyti gyvūną ne daugiabučiame name, ir juridiniams asmenims atiduodamų gyvūnų skaičius neribojamas. Fiziniam asmeniui, ketinančiam laikyti gyvūną daugiabučiame name, gali būti atiduoti ne daugiau kaip du gyvūnai, kad nebūtų viršytos gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos [5.24].
80. Atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, Vilniaus miesto gyvūnų globos namai turi pranešti registratoriui naujojo savininko ir identifikuoto gyvūno duomenis bei informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.
Tik apie kates:
XIII. benamių kačių populiacijos mažinimas
81. Benamių kačių populiacijos mažinimą gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
82. Benamių kačių populiacijos mažinimas vykdomas tokiais etapais:
82.1. benamių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui;
82.2. benamių kačių sugavimas;
82.3. benamių kačių skiepijimas nuo pasiutligės;
82.4. benamių kačių sterilizavimas;
82.5. benamių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos.
83. Asmuo, ketinantis vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimą, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų.
84. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su benamių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Savivaldybės pareigūnams. Aktą pasirašo seniūnas ir asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą. Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.
85. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu.
86. Asmuo, šeriantis kates, pasibaigus šėrimui, turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti.
87. Gaudant benames kates, draudžiamas kenksmingas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
88. Benamės katės turi būti skiepijamos ir sterilizuojamos laikantis nustatytos skiepijimo ir sterilizavimo metodikos, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Benames kates sterilizuoti gali tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir sterilizuota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta nukerpant vienos ausies trečdalį kaušelio.
89. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos, ir gali jas toliau šerti ir prižiūrėti. Asmenys, atliekantys benamių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
90. Įstaiga, kuri rūpinasi benamių gyvūnų gaudymu, negali gaudyti pažymėtų benamių kačių, išskyrus atvejus, kai katė kelia grėsmę kitiems gyvūnams, asmenų turtui ar pačiai katei akivaizdžiai reikalinga veterinaro pagalba.
Šian teko pabuvoti PIFO organizuotoje paskaitoje, tai pasakojo apie SSP programą- turbūt efektyviausias dalykas, kovojant su augančiomis kačių populiacijomis kiemose. Gaila, kad ne visi tai supranta
70. Benamių gyvūnų gaudymu, karantinu, laikymu ir eutanazija rūpinasi Vilniaus miesto gyvūnų globos namai, kitas juridinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus. Vilniaus miesto gyvūnų globos namų vykdomas funkcijas koordinuoja Administracijos direktoriaus įgaliotas padalinys [5.29].
71. Gyvūnų globos namų teritorija turi būti aptverta, kad gyvūnai negalėtų pabėgti, į teritoriją nepatektų kiti gyvūnai, pašaliniai asmenys.
72. Teritorijos pastatai, voljerai, boksai, kuriuose laikomi gyvūnai, turi būti rakinami, kad laikomi gyvūnai būtų apsaugoti nuo pašalinių žmonių, kitų gyvūnų.
73. Jei pagautas šuo, katė turi tatuiruotę ar yra identifikuota, Vilniaus miesto gyvūnų globos namų darbuotojai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, praneša gyvūno savininkui ir Administracijos Saugaus miesto departamentui apie tokio gyvūno sugavimą.
74. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo sumokėti už šuns ar katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą susidariusias išlaidas pagal nustatytus tarifus [5.25].
75. Gyvūno savininkas privalo per 14 parų atsiimti sugautą gyvūną, kurio savininkas jis yra. Jei savininkas sugauto gyvūno neatsiima ar atsisako jį atsiimti, gyvūnas laikomas 14 parų. Praėjus 14 parų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį [5.4], gyvūnas tampa jį laikiusios įstaigos nuosavybe. Tapusi savininke, įstaiga priima sprendimą dėl tolesnio gyvūno laikymo, dovanojimo, perleidimo ar eutanazijos. Neatsiėmęs gyvūno per 14 parų, jo savininkas privalo atlyginti gyvūno sugavimo, laikymo, eutanazijos ir kitas išlaidas.
76. Kitų asmenų atiduoti gyvūnai ir gyvūnai, kurių savininkas nežinomas, Vilniaus miesto gyvūnų globos namuose laikomi 14 parų. Vilniaus miesto gyvūnų globos namai apie tokį gyvūną nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas paskelbia interneto svetainėje adresu http://gyvunai.grinda.lt/nuotraukos/. Neatradus savininko, kito asmens, norinčio priglausti gyvūną, praėjus nustatytam karantino terminui, gyvūnas gali būti laikomas Vilniaus miesto gyvūnų globos namuose, atsižvelgiant į Vilniaus miesto gyvūnų globos namų galimybes šerti ir prižiūrėti gyvūną.
77. Vilniaus miesto gyvūnų globos namai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais reikalavimais gyvūnų globos namams [5.15] ir kitais teisės aktais.
78. Praėjus 14 dienų karantino terminui, gyvūnų globos namų darbuotojai turi teisę gyvūną atiduoti, dovanoti, parduoti, perleisti kitiems asmenims arba esant tinkamam pagrindui eutanazuoti, vadovaudamiesi Europos Konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis.
79. Gyvūnų globos namai kaupia duomenis apie sugautus, eutanazuotus, atiduotus, dovanotus gyvūnus, juos paėmusius asmenis. Asmenys gali pasiimti gyvūną iš gyvūnų globos namų tik tada, kai pateikia asmenybę liudijantį dokumentą ir nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę), vietą, kurioje ketina laikyti gyvūną. Fiziniams asmenims, ketinantiems laikyti gyvūną ne daugiabučiame name, ir juridiniams asmenims atiduodamų gyvūnų skaičius neribojamas. Fiziniam asmeniui, ketinančiam laikyti gyvūną daugiabučiame name, gali būti atiduoti ne daugiau kaip du gyvūnai, kad nebūtų viršytos gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos [5.24].
80. Atidavę globoti gyvūną naujam savininkui, Vilniaus miesto gyvūnų globos namai turi pranešti registratoriui naujojo savininko ir identifikuoto gyvūno duomenis bei informuoti naująjį savininką apie privalomą gyvūno registravimą.
Tik apie kates:
XIII. benamių kačių populiacijos mažinimas
81. Benamių kačių populiacijos mažinimą gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
82. Benamių kačių populiacijos mažinimas vykdomas tokiais etapais:
82.1. benamių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui;
82.2. benamių kačių sugavimas;
82.3. benamių kačių skiepijimas nuo pasiutligės;
82.4. benamių kačių sterilizavimas;
82.5. benamių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos.
83. Asmuo, ketinantis vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimą, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų.
84. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su benamių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Savivaldybės pareigūnams. Aktą pasirašo seniūnas ir asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą. Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.
85. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu.
86. Asmuo, šeriantis kates, pasibaigus šėrimui, turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti.
87. Gaudant benames kates, draudžiamas kenksmingas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
88. Benamės katės turi būti skiepijamos ir sterilizuojamos laikantis nustatytos skiepijimo ir sterilizavimo metodikos, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Benames kates sterilizuoti gali tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir sterilizuota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta nukerpant vienos ausies trečdalį kaušelio.
89. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos, ir gali jas toliau šerti ir prižiūrėti. Asmenys, atliekantys benamių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
90. Įstaiga, kuri rūpinasi benamių gyvūnų gaudymu, negali gaudyti pažymėtų benamių kačių, išskyrus atvejus, kai katė kelia grėsmę kitiems gyvūnams, asmenų turtui ar pačiai katei akivaizdžiai reikalinga veterinaro pagalba.
Šian teko pabuvoti PIFO organizuotoje paskaitoje, tai pasakojo apie SSP programą- turbūt efektyviausias dalykas, kovojant su augančiomis kačių populiacijomis kiemose. Gaila, kad ne visi tai supranta
2010-04-07 21:14:15
Tai imesk ir ta XIII skyriu. Idomu..
2010-04-07 09:10:57, pakeista: 2010-04-07 09:11:23
Tarp kita ko:
21. Draudžiama:
21.9. šerti benamius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Siekiant sumažinti benamių kačių populiaciją, galima šerti benames kates ir atlikti kitus veiksmus tik taip, kaip nurodyta Taisyklių XIII skyriuje;
21. Draudžiama:
21.9. šerti benamius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Siekiant sumažinti benamių kačių populiaciją, galima šerti benames kates ir atlikti kitus veiksmus tik taip, kaip nurodyta Taisyklių XIII skyriuje;
2010-04-06 16:23:06
Pagirtinas poelgis !!! 
... gaila kad tokie darbai lieka niekeno nepastebeti
... gaila kad tokie darbai lieka niekeno nepastebeti
2010-04-06 11:09:02
