Kaip mes atsiradome viena kitos gyvenime...

Mano Siegutę mums atidavė uošvienė. Pasakė, kad priklydo visiškai balta katytė, bet ji nenori jos pasilikti, ir tiesiog mums važiuojant namo įkišo ją per mašinos langą....
Sniegutė ko gero iškarto suprato, kad nebuvo labai laukiama ir išpūtusi akis ieškojo išsigelbėjimo...
Praėjus keliolikai minučių mes apsipratom viena prie kitos, tačiau pažinties proga ji mane...apsysiojo :D
Aš visada mylėjau ir tebemyliu kates, tačiau mano ir Sniegos santykiai ganėtinai įdomūs ir ypatingi.. Ji visada kalba su manimi. Visada sumurkia kai aš kažką pasakau, ji visada žiūri į mane tokiu supratingu žvilgsniu, ir žino kada man reikia jos paguodos. Tai nuostabi katytė, kurią aš labai myliu ir stengiuosi suteikti jai viską kas geriausia.
Aš labai džiaugiuosi, kad ji su manimi...Tas mažas nuostabus padarėlis.....:)*