Ech.... Ta vaikystė...

Sveiki visi, dideli ir maži! Aš esu maža sušunėjus katytė vardu Perla, ir papasakosiu jums vieną istrorija, labai nepykit jai nepatiks...
Taigi saugius sau namus susiradau jau seniai, dar rugpjūčio pradžioje.
Kai atvažiavau į namus dar buvau maža, baili katytė.
Gyvenu su 2 metų Joršyro Terjero kalyte, Dora. Mes abi labai susidraugavome, ir žinot ką??Jos dėka aš neesu, maža, baili katytė, dabar aš narsi, pasitikinti savim ir savo jėgom, katė, nors beveik šuo. Doros dėka, aš "sušunėjau" išmokau "vizginti" uodega kai man patinka, žaisti su šuns žaislais, kasti duobę, loti kai kas nors skabina į duris, nors šeimininkė vis kartoja, kad kol išmoksiu lodama sakyt " au, au" dar praeis daug laiko, bet man tai "miau, miau" dar geriau skamba :D.
Na ką dar galėčiau daug pasakot, bet jau jūs man atleiskit, daug jėgų neturiu čia "strikaliot" ant kompiuterio ir rašyt, kol šeimininkė nemato, juk vis dėl to aš katšunė :DD.
Atleiskit už klaidas juk aš dar mažytė...
IKI!!!