Viskas bus gerai...

Niekada negalvojau,kad gyvūnas gali tiek daug reikšti... Nė neteko pagalvoti, jog Bonis susirgs... Negaliu jo net paimti,nes jis tartum sako 'man skauda!'. 16 val.atvažiuos veterinaras... Jis apžiūrės katiną. Prieš pora valandų su Boniu buvome lauke. Jis sėdėjo ant suoliuko, mūsų kieme. O aš sėdėjau ant asfalto ir kalbinau jį... Bet jis net nepasižiūrėjo į mane. Tiesiog atsigulė ant medinio suoliuko ir užmerkė akis... Aš atsidusau. Supratau,kad kažkas ne taip... Jis visada buvo aktyvus ir laksydavo po kiemą, tartum žaistumėme gauditynių... Bet šį kartą taip nebuvo... Bonis staiga atsikėlė ir pamatė kažką judančio... Jis savo silpna jėga vijosi lapą, nukritusį nuo medžio... Aš jo nesulaikiau. Po kelių minučių atsistojau ir ėjau jo ieškoti. Apžiūrėjau visą didelį kiemą,bet niekur jo neradau. Grįžau prie to pačio suoliuko. Vėl atsisėdau prie medinio suolo, - ant asfalto. Žinojau, kad jis grįš... Tiesą pasakius... Man labai baisu dėl jo... Jis atrodo tikrai ne kaip... Bonis nieko nevalgo. Eidamas svyruoja... Bet aš žinau, kad viskas bus gerai... Po pusvalandžio jis grįžo. Atėjo ir paprašė,kad užkelčiau jį ant suoliuko... Bonis vėl užmerkė akis... Sėdėjau prie jo. Gloščiau katiną ir vis kartojau jam, kad jis pasveiks ir viskas bus gerai...