Aš - katinaitis DIKIS

Atėjau, įkvėpiau oro ir pamačiau, kad baigiasi spalio 16 diena. Kol mane mama prausė šalia atsirado dvi sesutės... Net ir nesupratau - jos atsirado 16 ar 17 spalio? Geriau būtu - septynioliktąją. Taip ilgiau mūsų gimtadienis tęstųsi...
O prieš Žmogiškąją šventę, vadinamą "Trys karaliai" - atėjo mano "karalius"... Ir aš dabar jau miauksiu ir murkiu jo namuose.
Jei jau atvirai - kai tik pamačiau būsimą šeimininką net nežinojau: džiaugtis ar liūdėti... Tačiau kažkokia, gera šilumėlė sklido patalpoje ir man darėsi kažkaip gera, malonu. O dar labiau suspurdo širdelė, kai atėjęs karalius labai tvirtai tarė, jog renkasi mane... Gaila buvo palikti sesules, bet noras pamatyti kažką naujo labai viliojo, traukė.
Ir neapsirikau...Ko tik nebuvo pas šeimininką: ir katiniškų žaisliukų, ir minkštas talpus fotelis, ir rankšluostis (mano apklotas šiltas), ir švelnios šeimininkės rankos. O mano "karaliaus" (šeimininko) meilė man visuomet kerėjo ir keri. Man taip smagu laukti jo grįžtančio į namus, pasitikti jį...
Po dienos atsirado ir mano pamėgtas guolis - minkštas ir jaukus.
Aš apžiūrėjau namus ir bemat supratau, kad čia man bus labai smagu ir gera, tad kone iš karto (dar kiek nedrąsiai) ėmiau žaisti ir lakstyti...Tiesa, pirmomis dienomis sunkoka būdavo užšokti ant staliuko, bet po keleto dienų šią problemą išsprendžiau ir labai taikliai ėmiau šokinėti ir čiuožti slidoku stalelio paviršiumi. Faina taip...
O toliau sekė vis naujos ir įdomios dienos, vis nauji nuotykiai ir džiaugsmai...
O kas man labiausiai patinka - pamatysite fotografijose
http://www.mice.lt/mice-parkas/Dikis22/fotogalerija/,pic.835464

Smagaus pažiūrėjimo