Mozarto garsai...

Tai draugystes istorija. Karta atvaziavau i svecius, kurie turi kate, kuri bijojo sveciu. As labai norejau su ja sutarti, bet ji bijojo musu kaip ugnies. Ir pasislepe. Po kiek laiko nuejau jos ieskoti, ir radau sveciu kambaryje, gulincia and kreslo. Tame kambaryje buvo pianinas. Taigi man atejo ideja: jeigu man kazkas gali padeti, tai tik pianinas. As atsisedau prie pianino, paziurejau i katyte ir pasakiau: ''Paklaisyk Mozarto''... Ir pradejau groti Mozarta. Katyte pasidare ramesne, ji ramiai gulejo, bet nemiegojo, nes klausesi muzikos. Kai as baigiau groti, as pabandziau ramiai prie jos prieiti, atsitupiau, atsargiai pratesiau jai savo ranka, ir stengiausi neziureti jai tiesiai i akis. Ji pauoste mano ranka, bet neissigando. Taigi... man pavyko ja paglostyti... Ji buvo patenkinta ir murke... Ir taip prasidejo musu draugyste... Ka galiu pasakyti? Klasikine muzika, ypac Mozarto, daro stebuklus, netgi gydo nuo visu lygu! Yra ir Mozarto muzikos gydomos terapijos. Jo muzika gydo ne tik zmones, bet ir gyvunus. Ir gyvunai ja jaucia, tampa ramesni... Ir viskas tai yra tik del to, kad muzika yra unikali is visu pusiu, kaip ir musu katytes...