MARTOS naujo gyvenimo pradžia...

Sveiki,kaip jau visi žinote,aš vadinuosi MARTA.Tokį vardą gavau patekusi į "Katino svajonė" globos namučius,tokį man paliko ir mano naujieji šeimininkai...
Taigi,trupučiukas mano gyvenimo istorijos...
Kada tiksliai gimiau ,tik spėjama...esu apie 10 mėn.Gimiau kažkur Jurbarke,ir mane mažutę su broliuku ir draugais pamatė žmonės,kurie gaudo mus,benamius kačiukus,ir veža arba mirčiai arba geresniam gyvenimui...Taip mūsų pagailo jiems,matyt buvome gražūs,ir atvežė mus į Kauną "Katino svajonės "globos namučius...O čia mūsų buvo daug,mes turėjome ir guoliukus,ir maistelio,o svarbiausia buvome tarp draugų...
Taip ir augau aš...mane labai mylėjo viena mergina,sakydavo,kad aš jos numylėtinė...vieną dieną atvažiavo tokie žmonės,įdėjo mane į dėžę ir išsivežė...pasislėpiau aš nuo jų,nenorėjau būti atskirta nuo savo draugų,brolio(jis labai panašus į mane)...jie mane kalbino,davė valgyti,bet aš užsispyriau ir paskelbiau streiką...na ir ką,už dviejų dienų jie mane atidavė atgal į globos namus...neturėjo jie kantrybės su manimi...
Ir štai atėjo ta diena,kai į mūsų kambarį įėjo du žmonės,ir pašaukė mane vardu...aš išsigandau ir pasislėpiau,jaučiau kažką negero...mane pamaitint norėjo dar,valė ausis ir įdėjo į bokselį...sutvarkė dokumentus,rašė kažką...bet ta moteris labai švelniai man glostė nosytę,pakakliuką,o aš labai mėgstu...
Atsisveikinau su savo draugais,savanorėmis ir mane vežė toli...iki Kuršėnų...O čia laukė jauna panelė,kuri mane paėmė į glėbį ir labai glostė,mylavo...buvau išsigandusi,bet sėdėjau rami...paskui pasislėpiau...rado...nevalgiau visą parą...bet paskui pamačiau,kad nėra taip blogai,kaip galvojau...myli,valgyt duoda skaniai,lovytę savo turėsiu...draskyklę,na ir dar užuodžiau katinėlio-savo buvusio brolio Markizo- kvapus...
Apie savaitę buvau labai baikšti,bet su šeimininkų gerumu,pradedu drąsėti...jau lipu kur man patinka,įsitaisau lovose,vaikštau palange,lipu ant spintos...matau,kad laaaabai geras laukia manęs gyvenimas...o jie labai nori mane pamyluoti ant rankų...aš dar nedrįstu,bet manau priprasiu...pasiglaustau jau apie kojas,noriu,kad pakasinėtų smakriuką...myliu aš juos,bet dar nedrįstu...nemoku,juk nebuvau pratusi, kad mane kas nešiotų...
Vat toks dabar mano buvusios našlaitėlės gyvenimas...esu laiminga ir mylima,tikiuosi,kad niekam manęs neatiduos...