katinas, kuris atėjo per gimtadienį
Tai buvo gruodžio mėnuo.Tėtis įleido katiniuką į laiptinę, kad išdžiūtų kailiukas, nes buvo šlapias. Bet vargšiukas taip verkė, kad aš parsinešiau namo- kad greičiau išdžiūtų...Aš džiovinau su fenu, o šunelis (turim pekinuką) jį laižė iš kitos pusės... Na baigėsi tuo, kad širdis neleido jo išnešti lauk. O veislės mes jo nežinom- labai primena sniego letenėlę, ir skamba gražiai, todėl taip ir vadinam. Laabaai geras kiciulis. Tik senasis mūsų šunelis nesupranta, kad jaunimėlis dūkti nori.