Didysis atradimas!

Sveiki, mielieji skaitytojai. Noriu jums papasakoti apie savo atradimą, kurį atradau dar būdama visai maža. Tai - sūpynės, arba, kaip tai vadina dvikojai, užuolaidos.
Taigi, vieną dieną laiminga sau tyrinėjau namus ir staiga man dingtelėjo į galvą: „kam, dėl Kačių Katės, reikalingi tie skudurai ant langų?“. Tikrai pasidarė smalsu! Nieko nelaukdama pribėgau prie vieno tokio skuduro ir pradėjau uostyti. Taip, daug kvapų ten buvo, bet nieko naudingo. Susimąsčiau. Nusprendžiau išmėginti tą daiktą įvairiais būdais. Bandžiau susivynioti ir užmigti - netilpau ir nepavyko; bandžiau laikyti ten maistą - šeimininkai išbarė, atseit "šiukšlinu". Turėjau idėją išbandyti smėlio dėžutės funkciją, bet kažkas mane sulaikė. Galbūt nuojauta, kad nieko gero iš to nebus.
Taigi sukau galvytę ir sukau... Kol galiausiai prisiminiau, kad aš katė ir turiu nagučius! Man prie durų yra pakabinta draskyklė, kuri forma gan panaši į tą skudurą. Nušvitau - išsiaiškinau! Nulekiau prie to skuduro-draskyklės ir, pašokusi, kad stvėriau nagais!... Skuduras pradėjo siūbuoti, o aš išsigandusi visom keturiom laikiausi ir miaukiau. Išgirdo mane šeimininkai ir atbėgo pažiūrėti, kas dedasi. Pamačius jų reakcija skyrėsi: Šeimininkas pradėjo rėkti ant manęs, Maitinančioji Šeimininkė bandė mane nukelti, Šeimininkė Kuriai Privalu Paklusti juokėsi ir mane filmavo, Senoji Šeimininkė rėkė kartu su Šeimininku, o Jaunausioji bandė padėti Maitinančiajai. Kai galiausiai atsidūriau ant žemės, užuolaidos (vėliau išgirdau, kad tas daiktas taip vadinasi) buvo suplėšytos. Pyko šeimininkai, bet suprato, kad buvau maža ir kvaila. Ir pati aš dabar prisiminusi šį įvykį, pradedu katiniškai kikenti, širdimi pritardama šeimininkams. Maža ir kvaila, bet smalsi katytė aš buvau!