Kaip ir iš kur atsirado Gucci[Guči]?

Sveiki.Šią dieną [tai yra vasario 24], 20:19 h.,noriu pradėti rašyti istoriją,kaip atsirado katinas [persas] Gucci.[Guči]
Tai atsitiko...[nebeprisimenu kada]
Kai vieną dieną viešėjome kaime,pas senelius.Važiavome ten todėl,jog mums seneliai pranešė,kad kaime gimė 3 kačiukai,kurių veislė buvo persiukai.Visi nudžiugome išgirdę naujieną![tada nelaikėme jokio naminio gyvūnėlio]
Nieko nelaukdami visa šeimyną nuvažiavome ten.
Kai įvažiavome į kiemą,mašina tik spėjo sustoti,aš 'tekinomis' nulekiau pasižėti reginio,kurį savo dienoraštyje pavadinau 'stebuklu'.Nubėgau į lauko rastų namelį,kur kampelyje buvo patiestas storiausias adialas,o ant jo buvo kažkas šiltai suviniotas terp dar dviejų adialiukų.Kažkas staiga sujudėjo ir iškišo galvytę...
-Ar tai...-nustebusi tyliai pasakiau.
-Tai jie.-pabaigė mano sakinį senelis.
Aš,prišokusi prie 'apmuistytų' kačiukų atsargiai ėmiau juos apžiūrinėti.
-Kokie jie nuostabūs!-tyliai sušukau aš.-O kaip norėčiau vieną pasilikti!
Ir tada,vienas iš 'stebuklų',savo mažomis pėdutėmis 'išsikabarojo' iš adialiukų ir ėmė eiti link manęs.'O,kaip miela'-galvojau aš.
Jis ėjo iki manęs tol,kol atsitrenkė į mano kelius.-To reginio nepamiršiu niekada...
Ėmė temti.Tėtis pasiūlė važiuoti namo.
-Dar minutėlę...-maldavau tėčio.
-Okay.-Atšovė man tėvelis.
Greitai nubėgau į rastų namelį,prie kačiukų.Atsisveikinau su jais ir pridūriau,jog dar pasimatysime.
Aš atsistojau,jau pradėjau eiti link durų,kai staiga kažkas atsitrenkė man į kulną.Atsisukau,o ten žiūriu,tas pats kačiukas,kuris prie manęs priėjo pirmą kart.
-Na,juk dar pasimatysime,-pasakiau.-Greitai...

Išaušo nauja diena.
Vos tik prabudusi,jaučiu,kad kažkas ropoja ant mano kojų!Labai išsigandau!
..............................
O~gi žiūriu,ten tas pats katinėlis,su kuriuo atsisveikinau,sakydama jog greitai,greitai...
-Dieve,mano!Ar tai gali būti?!-Sušukau.-Ar mes laikysime kačiuką!?
-O norėtum?-Staiga atėjęs į kambarį pasiūlė tėtis.
-Ar norėčiau?!Kas čia per klausimas,žinoma,kad taip!
Ir tada prasidėjo mudvieju su Guči'u gyvenimas...
Ir dabar aš jo vis nepaleidžiu iš rankų 6-rius metus,9 mėnesius,24 dienas,21 valandą,2 minutes ir 21 sekundę...

P.S.Rašydama šią istorija aš verkiau ašaromis,kurios reiškia džiaugsmą,liūdesį,meilę ir šilumą...