Miriau ne veltui...

Kaip kažkada žadėjau, papasakosiu savo istoriją...
Mano vardas Ryža. Esu bjauri katė. Bent taip manau. Aš dabar esu mirusi. Gaila, kad nepadariau nieko gero. Gyvenime yra daug įvairių dalykų. Kaip ir tai, kiek daug man teko patirti. Dabar gailiuosi, kad taip bjauriai elgiausi su savo seserimi... Galbūt dėl to ji dabar gyvena soti, laiminga... Kodėl ją taip niekingai išvariau? Norėjau, kad visas dėmesys kliūtų man... Bet nuo pradžių.
Nuo pat gimimo turėjau gausybę sveikatos problemų. Tikriausiai Dievas žinojo, kokia aš būsiu ir iš pat pradžių pasmerkė. Traiškanojanti akis. Kas kelias valandas šeimininkė tepdavo man akytę, kad praregėčiau. O mama kaip tyčia neišlaižydavo tų traiškanėlių. Gerai. Šitą kliūtį įveikiau. Gyvenau gerai, tačiau visuomet buvau liesa, nušiurusi, kelis kart per dieną tuštindavausi. Deja - skystai... Ilgainiui ėmiau nekęsti mamos, Velniuko ir Juoškės... Tada galvojau - gerai, kad Velniuką pertrenkė... Ėmiau stengtis iš visų jėgų - vijau Juoškę lauk, meilinausi šeimininkei... Kai pagalvoju, net šlykštu pasidaro. Mamai amžinai pridarydavau bėdų... Buvau tikra netikša duktė. Susilaukiau šešių mielų vaikučių. Gaila - man prakiuro pilvas ir vaikučius palikau. Dabar, danguje jie yra su manimi, vis dar kelių dienų. Žinojau, kad juos išvežė pas veterinarą užmigdyti, bet nieko negalėjau padaryti. Pasveikau - o gaila. Susilaukiau dar vienos vados, prižiūrėjau juos. Bet vis dar buvau bjauri. Mano motina taip pat turėjo tris vaikučius. Vieną Rainę pasiėmiau. Kas mano motinai bus iš jos? Vadoje turėjau 5 berniukus ir mergaitę. Priglaudžiau ir mamos mergytę, kuri buvo jau žymiai didesnė nei mano vaikučiai. Išsinešiau juos kažkur tolyn. Mane užpuolė katinas. Tada supratau, ką aš blogo per savo gyvenimą padariau. Gyniau vaikus iki paskutinio kraujo lašo. Pro šalį ėjo geraširdis žmogus. Jis pamatė negyvą katiną prie mano letenų, septynis kačiukus ir jų motiną gęstančiomis akimis. Jis kačiukus priglaudė. Dar dabar žiūriu pro debesėlį į juos ir džiaugiuosi jais. Liūdžiu, kad motina savo katytės nemato.

Miriau ne veltui...