Kacyno gyvenimas

Kacynas - ypatingas katinas, nes ne mes ji pasirinkom, o jis mus. Tiesiog atėjo viena dieną ir nugalėjęs visus savo meilumu, pasiliko.
Tai labai protingas katinas, todėl mums labai lengva su juo bendrauti. Kacynas moka paprašyti, kad jam atidarytum duris (nes per 10 bendravimo metų taip ir nepamėgo smėlio dėžutės), moka pasakyti, kada maisto lėkštutė ištuštėja ar vandenį išlaka.Niekada nešoka ant stalo, kad ir koks skanėstas ten būtų.
Kieme jis taip pat tvarkėsi idealiai. Jokių svetimų katinų neužklysdavo, net šunis prasivydavo. Pareidavo visas kruvinas, suplėšytom ausim. Buvo net sukandžiotas, bet kantriai iškęsdavo visas gydymo procedūras, kelias dienas pagulėdavo ir vėl į tarnybą.
Dabar mūsų Kacynas jau "pensijoj". Kadangi per kovas su kitais katinais prarado iltis, tai mes ji atleidom nuo pelių gaudymo, o į pagalbą kovoti su svetimšaliais ateina šuo Bosas.
Mylimiausia vietelė ant sofutės, bet jeigu aš sėdu prie kompiuterio, tai Kacynas sėdi ant kelių. Kartais net klaviatūrą bando paspaudyt. O jeigu jam atrodo, kad trūksta dėmesio, tada gula priešais monitorių.
Kacynas turi ir vieną labai nemėgiamą dalyką - tai vaikai. Jaunystėje buvo nuskriaustas, todėl dabar jei turime svečių, kuriems apie 7 - 8 metus, Kacynas išeina iš namų