Snieginga diena..

Aš ir vėl čia. Keksas Zefyras. Man buvo atsitikęs toks dalykas apie ką ir rašau.

RYTAS.

Aš vaikščiojau kambaryje ir staiga kai tik atsidarė durys ir aš pro jas išsmukau į lauką. ėjau keliuku ir man po kojomis atsirado VARŠKĖ. Aš uosčiau laikiau nosį įbestą į sniegą kol užuodžiau, ne čia ne varškė, čia sniegas.. Nors nežinau kas tai yra, bet šeimininkė apie tai kalbėjo, kad eis kažkur rogiauti. O vienur pasitaikė jau ne varškė o sviestas. Permatomas sviestas. Niam, niam ar ne? Bet ne čia nesiviestas, čia ledas. patryniau jį letenėle jis buvo toks slidus, kad buvo baisu visomis keturiomis kojukėmis lipti. Dar eidamas pamačiau pieną. suledėjusį pieną ant šakos, bet tai nebuvo pienas, tai buvo šerkšnas. toks gražus lašas suledėjusi snaigė ir šaka... Gražu, bet ilgai džiauktis neteko, nes šeimininkė pargabeno mane namo ir aš ėjau paėsti, nes įsinorėjau pagalvojes apie tas varškes..






Mr. Kesulis Zefyrijus. Ačiū už skaitymą.