Apie tai, kai jis mane paliko...

Viską pradėsiu aiškiai ir tiksliai.
Kačiukas gyveno pas mano močiutę. Kačiuką mums pasiūlė močiutės draugės, nes jis vienas valkiojosi po lauką. Užtruko daugiau nei 2h kol aš su savo drauge jį pagavome.Tai buvo vasara.Praėjus daugiau kaip metams, aš paskambinau močiutei ir staigiai paklausiau: Kaip mano kačiukas?
O ji atsakė: Jis šiandien negrįžo namo.
Aš taip ir žinojau,kad nutiko kažkas negero, ir meldžiausi, kad tai tik nebūtų tai. Aš kiekvieną dieną skambindavau močiutei ir klausdavau ar jis negrįžo. O ji vis atsakydavo: Deja, ne.
Aš visą dieną sėdėjau namie,verkiau, net teko vieną dieną iš namų neišeiti.
Man tai buvo ketvirta blogiausia diena Pasaulyje. Man su kačiukais tai nutiko jau trečią kartą. Murka-pabėgo, Šariką (visai mažutį)-nutrenkė mašina. Be to aš žinau kas nutiko mano kačiukui. Manau,kad jį nunuodijo močiutės kaimynė, kuri labai nemėgsta visko,kas su mūsų šeima susija. Ji mano kačiuką nunuodijo. Kai močiutė buvo pas mane-Vilniuje,tas kačiukas neturėjo ko užkrimsti,ir ji davė jam apnuodito maisto. Atleisk, Dievuli, jei aš suklydau, ir kažkas kito su mano kačiuku nutiko... Dar iki šiol verkiu....