Apie kačių medžiagų apykaitą.

Medžiagų apykaita

Taupydamos energiją, katės miega daugiau nei dauguma kitų gyvūnų (ypač daug miega senos katės); vidutiniškai per parą katė miega 12-16 valandų. Katės yra naktiniai gyvūnai, dėl to jos aktyvesnės vakarais ir anksti ryte, nei dieną.

Normali katės kūno temperatūra yra tarp 38 ir 39 °C. Normalus širdies ritmas yra tarp 140–220 dūžių per minutę (priklauso nuo katės susijaudinimo), ramios katės širdies ritmas yra tarp 150-180 dūžių.
Jutimai

Katę galima laikyti itin gerais jutimais pasižyminčiu žinduoliu. Katės turi gerai išvystytą regą, klausą, skonį ir lytėjimą. Kačių uoslė yra gana prasta (pvz., palyginus su pelės arba šuns uosle), tačiau geresnė nei žmogaus.
Rega

Lyginant su žmogumi, katės daug geriau mato naktį, bet prasčiau – dieną. Katės akies geltonojoje dėmėje nėra centrinės duobutės (fovea), vietoje jos yra matymo diskas, kuriame yra kūgeliai. Akies tinklainėje stiebelių 25 kartus daugiau nei kūgelių (katė – naktinis plėšrūnas, todėl jai svarbesni matymą silpnoje šviesoje lemiantys stiebeliai). Už tinklainės katės akyje yra specialus sluoksnis tapetum lucidum, kuris atspindi šviesą į tinklainę – tai pagerina regą esant prastam apšvietimui, tačiau sumažina regėjimo aštrumą ryškioje šviesoje. Katės akis pagauna 7 kartus silpnesnę šviesą nei žmogaus akis (tačiau absoliučioje tamsoje katė matyti negali).

Kad akis būtų apsaugota nuo per didelio ryškios šviesos srauto, katės vyzdys gali keisti formą – ryškiame apšvietime jis ne apvalus, o vertikaliai pailgas.

Katės akis turi trečiąjį voką, uždengiantį akį iš šono. Jis apvalo akies rageną nuo dulkių, ją drėkina. Trečiąjį voką galima matyti, kai katė miega atmerktomis akimis arba, kai ji yra pavargusi.

Katės regėjimo laukas yra apie 200° (plg. žmogaus – 180°). Kaip ir kitų plėšrūnų, akys yra galvos priekyje, tai susiaurina regėjimo lauką, bet pagerina gylio (atstumo iki objekto) suvokimą. Manoma, kad katės skiria pagrindines spalvas.

Kačių akys būna įvairių spalvų, dažniausiai žalios, mėlynos arba oranžinės.
Klausa

Kačių klausos diapazonas platesnis nei žmogaus (t. y. jos gali girdėti infragarsą ir ultragarsą), apima nuo 10 Hz iki 80 000 Hz. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kačiukai gali girdėti iki 100 000 Hz garsą. Katės klausos nerve yra apie 52 000 nervinių galūnių (plg. žmogaus – 31 000).

Kačių klausa yra kryptinė, t. y. katės ausies kaušelis gali būti pasuktas garso kryptimi. Abiejų ausų kaušeliai gali būti judinami nepriklausomai vienas nuo kito. Katė taip pat gali nustatyti garso šaltinio vietą (pvz., garso šaltinį 1 m atstumu katė gali lokalizuoti 7,5 cm tikslumu).
Uoslė

Katės uoslė maždaug 14 kartų geresnė nei žmogaus (katės nosyje yra dvigubai daugiau jautriųjų ląstelių), tačiau silpnesnė nei šunų. Burnos ertmės viršuje esantis Jakobseno organas (kitaip – vomeronazalinis organas) katei leidžia užuosti kvapus iškvepiant.
Lytėjimas

Lytėjimo organo funkciją atlieka ūsai (lot. Vibrissae), kurių paprastai būna 24: po 4 iš abiejų pusių virš viršutinės lūpos, virš akių, pasmakrėje, uodegoje ir ant letenų[reikalingas šaltinis]. Sfinksai (kačių veislės be kailio) gali turėti normalius, trumpus ūsus arba visai jų neturėti.

Ūsai yra tiek orientacijos, tiek ir jutimo organas. Jie yra dvigubai storesni už plaukus, jų šaknys – trigubai giliau. Ūsuose yra daug nervinių galūnių, ūsai suteikia daug informacijos ne tik apie tai, prie ko jie prisiliečia, bet ir apie oro judėjimą ir oro slėgį. Ūsais katė gali nustatyti objekto buvimą, dydį ir formą, jo nematydama ir prie jo neprisiliesdama. Nukirpus katei ūsus, ji dienos šviesoje sunkiai orientuotųsi net gerai pažįstamoje patalpoje.

Informaciją iš ūsų gaunanti smegenų žievės dalis panaši į tą, kuri atsakinga už regėjimą, dėl to katės suvokimas per ūsus iš esmės panašus į regėjimą.

Katės ūsai rodo ir katės nuotaiką: prispausti prie snukio ūsai reiškia agresiją, atstatyti pirmyn – draugiškumą arba smalsumą.

Katės oda ir kailis yra jautrūs. Katėms patinka švelnus glostymas, tačiau per stiprus glostymas arba glostymas prieš plauką katei sukelia skausmą arba diskomfortą, kurį sukelia elektrostatinis krūvis.
Skonis

Katė skonį jaučia uosle bei gerai išvystytais skonio receptoriais ant liežuvio, skiria rūgštų, kartų, karštą maistą. Manoma, kad dėl atitinkamo geno pažeidimo katės negali pajausti saldumo.
Elgesys
Bendravimas

Katės reiškia savo jausmus ir poreikius garsais (miaukimu, murkimu, šnypštimu ar staugimu), kūno pozomis ir snukio išraiškomis, uodegos judėjimu, kandimu ir drėskimu.

Nors paprastai katės laikomos "vienišėmis", tačiau faktiškai kačių socialinis gyvenimas yra intensyvus. Nors katės pagrindinius poreikius (maisto paieška, gynyba) tenkina vienos savarankiškai, tačiau laukinės katės dažnai gyvena būriais.
Miaukimas

Būdingas kačių skleidžiamas garsas (miaukimas arba, kitaip, kniaukimas) onomatopėjiškai daugumoje kalbų skamba kaip „miau“ arba panašiai (lietuviškai ir kiniškai – „miau“, angliškai „meow“). Tačiau kai kuriose kalbose šis garsas girdimas kitaip – pvz., korėjiečių „njaong“, arabų „mowa'a“ arba „naw“.

Katė gali miaukti įvairiomis intonacijomis (kurių priskaičiuojama iki 100), turinčiomis skirtingą prasmę. Kniaukimu katė gali reikšti skausmą, reikalauti žmogaus dėmesio (pvz., kad pašertų arba pažaistų), arba sveikintis. Kiek dažnai ir kaip katė kniauks, priklauso nuo jos charakterio. Maži kačiukai moka tik cypti (aukštu dažniu arba ultragarsu), vėliau garsas stiprėja ir žemėja. Kastruotų katinų miaukimas gali išlikti panašus į kačiuko cypimą.
Murkimas

Manoma, kad murkimo garsą sukelia ritmiški impulsai katės gerklose. Dažniausiai katės murkia, kai yra patenkintos. Dažnai murkiama esant tarp kitų kačių – pvz., motinai suradus savo kačiukus, juos žindant. Kartais gali murkti serganti ar stipraus streso ištikta katė – manoma, kad tai gali būti būdas nusiraminimui.