Iš pirmo žvilgsnio...

Praėjus nemažam laiko tarpsniui, pagaliau pabandysiu jums papasakoti nepaprastos katės istoriją. Prisipažinsiu, anksčiau sakydavau niekada neturėsianti katės. Esu šunininkė ir dar iki šių metų pavasario tarp katės ir šuns nemačiau jokio kompromiso. Bet jokiu būdu negaliu sakyti, jog nemėgau kačių, tiesiog maniau,-arba, arba. Tačiau viskas pasikeitė... Aš suradau tą kompromisą... Vieną vakarą su drauge išėjome pasivaikščioti, beeinant mano namo gatve išgirdome silpną, cypiantį miaukimą. Taip, tai buvo ji. Katė pakeitusi mano požiūrį į daugelį dalykų.. Mažas, baltas kamuoliukas... O dar sako, kad meilė iš pirmo žvilgsnio neegzistuoja. Ji tupėjo krūmuose, maža ir bejėgė.. Bet aš žinojau, jog mano tėtis kačių tikrai nemėgsta, pamaniau nėra prasmės neštis namo ir mes nuėjome toliau. Bet grįžus namo aš negalėjau to pamiršti ir kieme girdėjau jos miaukimą.. Žinojau, kad grįšiu ten , ji manau irgi žinojo... Galiausiai ši nepaprasta katytė sužavėjo ir mano tėtį, mamą (nors jai nuo kačių alergija),- apsigyveno pas mus. Jos išvaizda asociavosi su angelu, tačiau geriau susipažinus atsiskleidė velniškas charakteris ir tada buvo pavadinta tiesiog Sniege. Niekada nemaniau, kad šitaip galėčiau pamilti katę ir per tokį trumpą laiką.. Buvo norinčių ją pasiimti ir auginti, bet negalėjau atiduoti, per stiprus ryšys mus siejo nuo pat susitikimo akimirkos... Pagrindinė jos šeimininkė buvo mano močiutė, kuri irgi anksčiau sakydavo, kad neitin mėgsta kates, tačiau jos tapo geriausiomis draugėmis... Bet visgi gyvenimas nėra gailestingas, taip greit įžiebęs meilę, taip greit viską ir atima.. Po poros mėnesių Sniegė išėjo.. Ne, ji nenuklydo kur nors.. Sniegė išėjo su visam, kartu išsinešdama ir dalelę manęs. Tai buvo nelaimingas atsitikimas. Buvo palikta porai valandų viena namie, tačiau močiutė buvo palikusi pravirą lango viršų... Viskas tuom ir pasakyta. Sniegės nebėra gyvųjų tarpe. Katės, kuri man tikrai asociavosi su šuniu.. Nejuokauju, jos charakteris tikrai priminė šunį. Širdies gilumoje kaltinu save dėl viso šito, bet pasidaro bent kažkiek gera, kai pagalvoju, jog tą laiką kurį ši katė prabuvo pas mus, gyveno pilnavertiškai ir laimingai. Ji buvo laiminga. Aš irgi. Galėčiau pasakot ir pasakot.... - tai NEPAPRASTA katė.