Sutapimas.. O gal likimo pokštas?

Viskas prasidėjo nuo to, kai šaltomis žiemos dienomis močiutė kas dieną skubėdavo šerti pas tolimesnius kaimynus apsistojusio vargšo katinėlio. Pasakojo ji, kaip kaskart suspausdavo širdį jo gailus kvietimas ateiti, akys.. - kupinos vilties.. Vilties, kad galbūt ateis jo žmogus, kuris jį pasiims ir suteiks šilumą, ramybę, o svarbiausia - meilę, kuria katinėlis pats taip troško apdalinti visus, ištiesusius pagalbos ranką.
Taigi, vieną vakarą nebeiškentėme, nusprendėme pasiimti jį laikinai globai. Tą vakarą mano namuose atsitiktinai svečiavosi draugė. Su drauge nuėjome jo pasiimti, parsinešėme pas mane. Šviesiame kambaryje išvydusi katuką, akimirksniu ji tarsi atpažino prieš daugiau nei metus dingusį savo katiną - Denį. Dabar, jų namuose jau gyveno kitas, Denį bandantis atstoti katinėlis - Deris. Tačiau, užplūdus sentimentams ir prisiminimams Gintarė neliko abejinga, jau kitą dieną ji atskubėjo katino, kurio tiek laiko ieškojo.. Galbūt, iš pirmo žvilgsnio tai paprastas, juodas katinas, bet po tiek matytų juodų katinų Gintarė pajuto - tai jos Denis, o ir išvaizdos sutapimų buvo labai daug.. Žinoma, mes negalime būti 100% įsitikinę, jog tai tas pats katinas, bet didžiulė tikimybė, jog Denis grįžo namo, kuo labai džiaugiuosi. :)
O šis katinėlis nepaprastas, jo akys iš tiesų nuostabios.. Tokios auksinės ir tokios gilios, gražu matyti, kokią sinchroniją sukuria juoda ir auksinė spalvos. :)