Pūkytei....(1999-2011)

Nebėra vaikystės draugės...


Nebėra vaikystės draugės....
Pūkytės, su begalę vardų.
Pradingai lyg baltas baubas
Nepalikdama jokių pėdų.

Su manim užaugai, gyvenai,
Bet išėjai.
Geriausia drauge man tapai,
Bet širdį sudaužei...

Gaila man, liūdžiu.
Grįžtant tavęs prie lango laukiu.
Nebegrįši, aš žinau,
Bet vilties kažkiek turiu.

Bet ašara man liejas vis kasdien..
Ir pamiršt nebegaliu.
Man taip norisi ateiti pas tave,
Nes kitaip nebegaliu.

Myliu, pasiilgau, grįžk prašau,
Bent sapnuose aplankyk
Ir įštark man miau.

Tos geltonos akys,
Vis pažadindavo mane iš sapnų,
Tačiau dabar ryte
Šalia nieko neberandu.

Trūksta man tevęs, verkiu.
Lieju ašaras kasdien
Tu užėmei ypatingiausią vietą,
mano širdyje.

Kai pažvelgsiu į tavo nuotrauką
Prisiminsiu tik tave,
Tačiau su ašarom man teks ištarti
Tau, Pūkyt, sudie...