Tigriukas- kaip gaila netekti katino

Tigriukas mėgo lauką, gryna ora ir laipioti medžiais. Jis ten turėjo savo draugą Saimoną (jo šeimininkė buvo mano kaimynė) . Bet jis niekada negrįždavo, niekada. Vakare jį reikėdavo pasiimti, bet jis nenorėjo namo. Kartais jis pabėgdavo toli nuo namų, tada tekdavo nakvoti be jo. Ir laukti kol jį pas mus atneš kaimynai. Man jo būdavo gaila, kad mes negalim jam duoti to, ko jis nori-išeiti į lauką. Apsiverkdavau kai jis gailiai miaukdavo prie lauko durų. galų gale mes su ašarom jį išvežėme į kaimą. Ten kur gyveno mano močiutė. Mes jį lankydavome, ten jis buvo laimingas nes jam buvo daug daugiau erdvės ir jis buvo ten kur nori, ir kada nori. Bet vieną vakara jis neyprastai išėjo į lauką ir ten buvo visa naktį. Močiutė pasigędo jo ir išėjo į lauką. O pasirodo ten kiemo gale ant kelio gulėjo pritrėkštas ir visas sulūžęs katinėlis-Tigriukas