Pirmasis Muko susitikimas su šunų šeimos atstovu.

Šiandien patyriau pirmąjį, tiesa, nelabai malonų susitikimą su bokserių veislės kaimynų šunimi.
O viskas buvo taip: kadangi esu reto smalsumo katinėlis, sugalvojau nusekti paskui šeimininkę į balkoną. Iš pradžių ji man nieko nesakė, nes tupėjau ant durų slenksčio ir domėjausi ką ta šeimininkė čia daro. Tačiau man vien žiūrėti neužtenka, reikia ir pačiam viską išbandyti ir apuostyti, todėl sumaniau įeiti į balkoną. Ištyrinėjęs "savo teritoriją" susigundžiau nueiti ir pas kaimynus, kurių balkono durys taip pat buvo atidarytos. Tai pamačiusi šeimininkė mane vijo, ragino grįžti atgal, bet aš neklausiau, nes buvo labai smalsu. Juk nežinojau, kad turiu tokį "malonų" kaimyną.
Ir staiga man bešniukštinėjant svetimame balkone, iš už užuolaidų išlindo didelis šuo. Aš besigindamas visas pasišiaušiau, pasipūčiau, šnypščiau kuo garsiausiai ir aršiausiai. Tasai šuo net sureaguoti nespėjo, tik sekė mane akimis ir bandė prispausti, tačiau aš šokinėjau. Šeimininkė išsigando, šaukėsi to šuns savininkės, tačiau ši neatėjo. Staiga buvau pagriebtas už pakarpos ir atsidūriau savo namuose.
Gulėjau kaip negyvas, visas drebėjau, šnypščiau ant šeimininkių. Jos mane ramino glostydamos ir kalbindamos. Vaikščiojau po savo namus, tačiau nedrąsiai, išsigandau savo šeimininkės žingsnių besigirstančių iš už kampo ir tekinas bėgau slėptis. Po kurio laiko nurimau ir vėl tapau toks kaip anksčiau: žaismingas, meilus, smalsus.
Tikiuosi tai daugiau niekada nepasikartos.