Murkes atsiradimas

Viena karta vaziavome namo is siauliu. Buvo ankstus pavasaris. Salta. Parvaziavom namo i rozalima ir prie namu duru. apversta deze. O aplink deze susiguze tupi mazi katinukai: raini, juodi, balti... Paprasiau ar galim juos pasilikti. Deja mama abejojo, o tetis grieztai - ne! Ryte kaciuku gailejo dar labiau, o labiausiai kai mano suniukas cezaris atbego ir isvijo visus isskyrus viena. Mama atejo ir sako:
- Imk nunesk jis labai isalkes. - ir padave man katinu edalo ir pieno. Pirmiausia ji bijojo ( pirmiausia mes galvojom kad tai jis) bet veliau sukosi man aplink kojas. Tada mes su mama norejom ja priimti i namus, bet del tecio nuomones pasilikom ja laikyti darzineje. Miela ir grazi katyte isalkusi ede edala. Ji po kiek laiko atgavo forma, tapo linksmesne. Artejo ruduo. Mes ja paskiepijom, priemem i namus. Dabar ji grazi ir sveika. Viena karta kad ir kaip butu keista atbego kaimyne i kiema ir nieko nesakiusi paeme katyte ir uzdare i malkine. Pasakiau tai mamai. Ji nuejo aiskintis. Kaimyne net nesiruose pasakyti kodel paeme katyte ir nesiruose ja atiduoti. Galiausiai murke pabego ir grizo pas mus. Prasau pakomentuti ka jus manote apie tuos zmones kurie palieka savo gyvunelius likomo valiai?