Du katineliai tarp garazo

Siandien buvo linksma diena, nors ir salta, bet su drauge linksmai vazinejome dviraciu apisirengusios siltais megztiniais.
Kaip gera, kai tau silta, smagu ir turi gera drauga.
Taigi taip bevazinedamos mes pamateme maza mazuteli, juoda kaciuka, kuris mus isvydes pribego ir pradejo miaukseti.
Atsargiai padejome dviracius. Paglosteme kaciuka, o tas kaip mat pradejo murkti.
Po keliu minuciu isgirdome, kad cia yra dar vienas katinelis, kuris miauke. Vis garsiau, o mes ejome artyn. Priejome taip arti, kad rodos tau i ausi miauksi mazas kaciukas, kuris yra cia pat. Visai netoli. Tik kur?
Pakeliau galva o ten, ant garazo stogelio buvo jis. Juodas, mazas ir lygiai toks kaip pirmasis kaciukas, kuri isvydome ant tako. Nukeliau ji nuo garazo stogelio. Jis pradejo murkti.
Vos nesulaikiau asaru, kai padetas ant zemes katinelis lyztelejo savo broliuka ( arba sesute. Dar neissiaiskinom ).
Nezinau kodel, bet jei nebutu salia drauges, kuri idemiai stebejo mano raustanti veida, as buciau apsiverkus. Liudnas vaizdas ir tiek.
Tada prisiminiau, kad mama man liepe nuvaziuoti iki parduotuves ir nupirkti mano Petrei maisto.
As nuvaziavau, o Liucija ( toks mano drauges vardas ) pasiliko su kaciukais, mat iki parduotuve visai cia pat, o kai bandeme vaziuoti kaciukai pradejo paskui mus begti.
Nupirkau esti keturis pokelius " Kite Kat " vienoje pakuoteje. Buvo akcija 2.99 Lt, taigi nedvejodama pralupau viena pokeli ir ant vienkartines lekstutes, kuria radau ant zemes supylaiu kaciukams maisteli.
Jie godziai ji surijo.
Tada su Liuciaja pastebejom, kad jie labai dreba.
Diena ejo vakarop, o oras vis saltyn.
Dar turejome laiko pabuti lauke, taigi sumaneme pastatyti katukams nameli, kad nakti jiems butu silta ir jauku.
Liucijos namai buvo toje pacioje gatveleje, taigi ji greitai nuvaziavo iki namu ir paeme sena ranksluosti ir sena patala.
Pastateme gan jauku nameli su siokiu tokiu stogeliu. Katineliai vis trugde ir painiojosi po kojomis. Jiems buvo idomu.
Pastacius jie is kart atsigule salia vienas kito ir mielai murke. Turbut silde vienas kita.
Bet tu patalu neuzteko. Reikejo dar kazko siltesnio. Sumaneme nuvaziuoti pas mane.
Kaciukai vis mus lydejo, vis seke, bet galiausiai pavyko nuo ju pasprukti. Greitai apsisukom. Nenorejome, kad jie mus sektu, mat jie galejo pasiklysti. Nenorejome, kad jie galvotu, jog juos paliekame.
Mama man dave silta megztini. Ji patieseme. Paglosteme kaciukus.
Teko vaziuoti namo. Jau pradejo temti.
Si karta nesulaikiau asaru, kai jie pradejo mane vytis isvarinejant dvirati is kiemo. Paglosciau. Butinai atvaziuosiu rytoi.
http://petruska.blogas.lt/