Tarp gyvenimo ir mirties..

Šiurpokas pavadinimas, bet tokia tiesa.. Mano Pinkučiui daug ką teko išgyventi per pastaruosius 2 mėnesius.. Iš pradžių, susilaužė kojytę - šoko nuo tvoros, letenytė įsipainiojo į tinklą, ir taip atsitiko.. beveik 4 savaites gydėme jį.. Po to, vieną dieną išėjo į lauką ir 2 dienas negrįžo.. Buvome labai sunerimę, ieškojome jo, bet po kelių dienų vakare grįžo.. vėl su sužeista kojyte - užpakalinėje pėdukėje buvo didžiulė žaizda, kuri buvo kiaurai visą pėdutę, ir iš jos bėgo pūliai.. Buvome labai sunerimę, nes po kailiuku oda buvo visa mėlyna.. Nieko nelaukėme, patys ėmėmės veiksmų - kadangi mamos tėtis buvo veterinaras, ji taip pat daug ką išmanė apie gyvūnėlių gydymą, tad beveik 3 savaites kovojome su žaizda ir infekcija - žaizdelė buvo užkrėsta, tad buvo daug vargo kol išgydėme, nes kaip kada jo būklė labai pablogėdavo, kartkartėmis manėme kad greit jo neteksime.. bet jau šį savaitgalį Pinkutis atsistojo ant kojų - vėl vaikščioja ant keturių kojų, nebešlubuoja, tik dar nebėgioja - prisibijo. Be galo džiaugiamės kad jam jau geriau, nes be galo skaudėjo širdį į jį vargšelį bežiūrint.. Ačiū Dievui viskas baigėsi laimingai, mano katutis sveikas, ir svarbiausia - GYVAS. =)*