Kaip as atsiradau pas savo seimininkus

Viena diena as tupejau savo namuose su mama.lauke buvo silta vasara.staiga i duris pasibelde kazkokie zmones.man jie buvo itartini ir as jau nujauciau kazka negero.is baimes as pasislepiau po kede.tyliai sedejau ir laukiau po kol suprasiu kas dedasi.staiga girdziu kaip eina seimininke kalbedamasi su kazkokia teta. jos ejo ieskoti manes!!! siaubas apeme visa mano kuneli! ir stai jos jau cia,salia kedes po kuria buvau palindes.as pasileidau sprukti! begau begau,o paskui mane ejo seimininke! as palindau po gele ir jau maniau,kad manes nesuras,taciau...
Stai as jau guliu ant ranku.mane kazkur nesa.aplinkui loja sunys.o as guliu ir vis dar nesuprantu kas ivyko....o gal dar kas ivyks...tiesiog uzmiegu.
Atsikeliu ant lovos,minkstoje,pukineje anklodeje.Ir man pradeda viskas aisketi.Nuo siol gyvensiu cia.Visai nepazistamoje aplinkoje.Be mamos...Be didelio,erdvaus namo...nesuprantu,kas dabar bus?

Praejus kokiam menesiui as jau kaip savas cia lakstau! zaidziu slepyniu,vakarais ilsiuosi pas seimininkus ant keliu ir kartu ziuriu televizoriu.Sie namai man pasidare labai jaukus ir mieli.As cia dabar net ir turiu draugu! Jie sunys.Bet mes labai gerai sutariam! Jie mane saugo nuo visokiu nelaimiu,o as? O as laimyngas lakstau kur tik panorejas,o vakarais isitaisau kamputyje ant lovos....