Mano kačiukas neišgyveno..

Rašau norėdama pasidalinti savo išgyvenimais, kadangi tikriausiai kiekvienas supranta, kaip sunku būtų netekti gyvūno. Tutį pasiėmiau iš prieglaudos prieš savaitę laiko, jis buvo pats geriausias katinas, spėjome jį pamilti taip, tarsi turėtume jau begalę metų. Jis buvo linksmas, guvus, tvarkingas, be galo meilus, visada norėdavo būti šalia manęs, miegodavo kartu ir įnešė labai daug džiaugsmo į mūsų namus. Kai mes nuvažiavom jo pasiimti, mums pasakė, kad jam buvo suduoti vaistai nuo kirminų prieš 4 dienas, tačiau tą pačią dieną ir vėl jam davė. Tačiau šeštadienio vakarą jam pasidarė blogai ir jis išvėmė 2 kirminus, prasikankino visą sekmadienį vemdamas tais kirminais, pirmadienį nuvežėme į vet kliniką, jam statė lašalinę, davė vaistų, vitaminų ir pasakė, kad stebės kaip bus, tačiau vilties nedaug, nes jis buvo labai nusilpęs.. Tačiau vilties aš turėjau labai daug, kad viskas bus gerai. Bet pirmadienį vakare jis užgeso.. Pasakė, jog jis mirė nuo toksinų, kuriuos išskyrė žūdami kirminai ir apnuodijo jam visą organizmą.. Gal per greit viskas įvyko, gal reikėjo duoti jam vaistų po ilgesnio laiko, kad viskas būtų veikę palaipsniui, o ne iškarto tiek daug nuodų, gal čia yra veterinarų kaltė.. Nežinau, bet dabar man mano Tučio niekas nesugrąžins.. Galbūt kažkam atrodo keista, kaip galima per savaitę laiko taip prisirišt prie gyvūno, tačiau galima. Nesuprantu už ką taip turėjo atsitikt, kaip susitaikyt su tuo ir sumažint šitą skausmą, nežinau...