Vaivorykštės tiltas

"Senovės Anglijoje pasakojama legenda apie gyvūnų sielos kelionę.
Yra danguje tokia vieta, vadinama Vaivorykštės tiltu.
Kai kieno nors ypač mylimas ir artimas gyvūnas miršta, jis keliauja prie Vaivorykštės tilto. Čia visų mūsų mažųjų draugų laukia pievos ir kalvos, kur jie gali drauge žaisti ir bėgioti. Čia yra daug maisto ir vandens, visada puikus oras, todėl mūsų draugams čia šilta ir jauku. Visiems iki tol sirgusiems ir seniems gyvūnams sugrįžta jėgos, sveikata ir jaunystė. Suluošinti ir sužeisti tampa sveiki ir stiprūs, tokie, kokius mes juos atsimename.
Gyvūnai laimingi ir patenkinti, jiems nieko netrūksta, išskyrus vieną mažą smulkmeną: kiekvienas ilgisi ko nors jam labai artimo ir brangaus, ką teko palikti. Jie bėgioja ir žaidžia kartu, bet kartkartėmis vienas ar kitas sustoja ir žvelgia į tolį. Jo ar jos žvilgsnis sustingsta, o kūnas ima drebėti. Gyvūnas atsiskiria nuo būrio ir tarsi skrisdamas per žalią žolę bėga vis greitėjančia risčia, virstančia šuoliais – Jus pastebėjo. Ir kai jūs ir jūsų draugas pagaliau susitinkate, susiliejate džiaugsmingame apsikabinime, kad daugiau niekada neišsiskirtumėte.
Laimingų bučinių lietus apipila jūsų veidą, rankos vėl myluoja mylimą galvą, jūs vėl žvelgiate į patiklias akis mylimo draugo, taip senai pasitraukusio iš jūsų gyvenimo, bet niekada iš jūsų širdies..."