mes kartu, amžinai...

Sveiki,aš esu Tutis,noriu jums papasakoti apie savo šios dienelės įvykius.
Rytas, puse aštuonių, šeimininkė kaip visada vėl eina maitinti savo augintinių, tarp kurių ir aš :) ji prieina prie manęs,paglosto ir pasisveikina,aš pradedu murkti, nes man patinka dėmėsis, ypač kai šeimininke mane glosto. Staiga ji pasitraukia nuo manęs ir išeina, išeina taip tyliai kad net neišgirstu kaip sugirgžda durys... Staiga aš pajuntu baimę, net nežinau dėl ko, bet apima kažkoks keistas jausmas, per daug nesusimastau ir palendu po lova. Girdžiu, šeimininkė įeina į kambarį ir mane šaukia,nujaučiu kažką negero, ir neišlendu iš po lovos. Staiga ranka palenda po lova ir pagriebe mane, ji mane kažkur neša. O NE!!! Vanduo! Tik ne tai!! Didžiausia mano baimė... Šeimininkė pastato mane į vandenį. Ir kam to reikia?! Bandau bėgti bet man nepavyksta, aš dar mažas ir silpnas.
Štai visas siaubas baigiasi, kur dingo mano gražus,baltas, sausas kailiukas? Aš visas šlapias!! Nesuprantu kodėl šeimininkė taip daro...
Dabar ji mane suvinioja į šilta,sausa rankšluostį ir pasiguldo ant keliu, paglosto mane, ir pabučiuoja. Pradingsta visa baimė,tik jaučiu didele šeimininkės meilę. Palaižau savo šlapias letenėles ir ramiai užmiegu ant šeimininkės kelių...