Dovanojama Mišrūnė

Kasdien gelbėjame sužalotus, ligotus, išduotus, paliktus ir
niekam nereikalingus beglobiukus. Priklausomai nuo gyvūno charakterio ir globos
galimybių, kai kurie katinėliai turi viltį surasti ištikimą, rūpestingą
šeimininką, o kiti – sugrįžti į mylimą, pažįstamą aplinką. Ne visuomet užtenka
lauke sugautą ligoniuką tiesiog išgydyti, sterilizuoti ir paleisti atgal.
Kartais grįžti atgal labai pavojinga ir
nesaugu.

Katinukas Peliukas išgelbėtas Karoliniškių mikrorajone.
Žinojome, kad jį, kaip ir jo likimo draugus, nuodijo, vijo, skriaudė. Peliuką
iš gatvės paėmėme Sausio 25 d., nes jam buvo reikalinga neatidėliotina
veterinarinė pagalba. Katinėlis atrodė nusilpęs, ligotas: turėjo stiprų dantenų
uždegimą, didžiausią nerimą kėlė visiškai išslinkęs kailis, mažas svoris.
Baiminomės, kad nuodai paveikė vidaus organus, ir Perliukas turės nepagydomų
sveikatos problemų.

Keliavome į gydyklą, atlikti visi kraujo tyrimai, vidaus
organų pažeidimų neaptikta – viskas normoje. Po 5 d. gydyklos stacionare
katinukas keliavo į laikiną globą. Išgydytos dantenos, odos ligos, atlikta
kastracija. Katinėlis atsigavo, pasveiko, priaugo svorio ir pasiruošęs keliauti...
Kur? Turime du variantus: arba jį paleisti į nesaugų, nuodytojų ir piktadarių
kiemą, arba ieškoti jam namų. Kodėl dvejojame?

Vienintelis būryje Peliukas lauke prisileido žmogų, t.y.
pasitikėjo ir mylėjo savo šėrėją – globėją . Jai atėjus nerūpėdavo jokie
konservai ar dešrelės: Peliukas ištroškęs dėmesio ir glostymų, trinasi, murkia,
minko letenėlėmis. Kai jį sugavome, tikėjomės, kad laikinoje globoje jis
atsipalaiduos, pradės pasitikėti ir kitais žmonėmis. Kol kas progreso jokio.
Peliukas – tikras bailiukas. Gali jį imti į rankas, glostyti, jis nepyksta,
nešnypščia, nesidrasko ir nesikandžioja. Jis tiesiog išsigandęs žiūri
išsprogusiom akim ir niekaip negali atsipalaiduoti, pradėti pasitikėti
nepažįstamais žmonėmis. Žinoma, kad jis nesijaučia laimingas. Tai mus trikdo.
Tačiau dar labiau trikdo tai, kad paleistas gyvūnas ir vėl greičiausiai papuls
į bėdą.

Peliukas puikiai naudojasi kraiko dėžute, neišrankus
maistui. Jo gyvenimas prasideda naktį, kai globėjos namus aplanko tyla. Tada
Peliukas tyrinėja aplinką, bando žaisti, sočiai lepinasi ėdalu. Galbūt pamažu
jis pripras prie globėjos, pradės ateiti, pasitikėti, glaustytis, tačiau
globėja ir jos namai – laikina stotelė. Mergina negalės Peliuko pasilikti, nes
turi savo augintinių, o ir dėmesio, bendravimo jam daug skirti negali. Peliukas
name turi savo kambarį ir gyvena vienas.

Išvada: Peliukui reikalingas šeimininkas ir namai, kur jis
galės jaustis visaverčiu šeimos nariu, pamažu apsiprasti, pasitikėti ir
atsipalaiduoti. Peliukas tikrai moka mylėti ir džiuginti savo švelnumu žmogų.
Tai matėme lauke, kai maitinti jo ateidavo jam pažįstamas žmogus. Tik reikia
laiko ir kantrybės, galbūt daugiau bendravimo ir dėmesio.

Katinėlis nepaprastai gražus – mėlynių ir pieno mišinys.
Akys didžiulės, žalios. Peliukas - tas katinas, kuris visuomet žiūri į akis,
bandydamas nuspėti žmogaus veiksmus, įsiklausyti į žodžius. Gudrus, energingas, tik dar nemoka savo
švelnumo parodyti nepažįstamam žmogui. Reikia laiko persilaužti. Prisikentėjęs
gyvūnas bijo suklysti ir nukentėti. Bet jei tik būsimas šeimininkas bus
nuoširdus, pasistengs įgauti pasitikėjimą, leis jam būti savimi, netrukus šis
mėlynas grožis miegos prigludęs prie šono ir garsiai murks.

Jei manai, kad Peliukas gali tapti tavo šeimos nariu,
nedelsk, susipažink ir padovanok jam gražų gyvenimą.

Suteikime jam šansą turėti saugius, jaukius namus, mylintį,
rūpestingą šeimininką.




http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/26272
„Rainiukas“ VšĮ
http://www.rainiukas.lt

Veislė:	Mišrūnė
Miestas:	Visi
El. paštas:	info@rainiukas.lt
Telefono nr.:	861558898,868973782

Nuotraukos