
Dovanojama Mišrūnė
Paskelbta: 2014-08-12 17:24:16 Peržiūrėta: 758
(Skelbimas negalioja)
Katytė, kurią pavadinau
Tavija, kas vakarą murkdama guli man ant kelių. Palietus ją, ji suspaudžia
letenėles ir apsiverčia, kad būtų paglostytas ir jos pilvukas. Vasario 24-tąją,
kada pradėjau rašyti šį skelbimuką, katytė buvo vos porą valandų pas mane.
Prieš tai jos tolimesnis likimas buvo rimtai svarstomas. Matote, katytė gyveno
su savo šeimininke. Moters sveikata pradėjo prastėti, ilgainiui ji nebegalėjo
tinkamai savimi pasirūpinti, taip pat ir rainiuke. Bute pradėjo lankytis
slaugytojai, o keturkojai tekdavo vis mažiau dėmesio. Galiausiai Tavija liko
viena. Iš išgąsčio ir vienatvės ji pasislėpė ir savaitę niekas nežinojo, kad
tuščiame bute likusi augintinė. Radus katytę nebuvo lengva persigandusį
padarėlį pagauti, tačiau pavyko ją patalpinti į narvelį. Taip katytė gyveno dar
dešimt dienų. Per šį laiką buvo ieškoma, kaip padėti benamiukei. Žmonės, kurie
ją rado atvežė žaliaakę į TOTO kliniką sveikatos patikrinimui. Taip praėjus
kelioms dienoms po vizito apie ją ir sužinojau. Pasakojimas apie baugiai
žvelgiančią rainiukę, susigūžusią ant stalo, kuri neturi kur dėtis, bet murkia
iš visos širdies mane labai sujaudino. Taip pasiryžau priglausti nelaimėlę. Jau
pirmąsias valandas namie ji murkė ir vartėsi, norėjo būti glostoma. Retkarčiais
išsigąsdama garsų ar staigesnių judesių pabėgdavo slėptis, bet pakvietus vėl
nedrąsiai partipendavo pasimeilinti. Kuo toliau, tuo rainiukės baimės tolo,
dabar ji nebijo užšokti ant lovos, prisėlinti prie pat veido ir niuktelti
galvele. Ji dažnai žiūri žmonėms į akis, murkia ir retkarčiais tyliai
kniaukteli. Stengiasi kuo daugiau laiko būti šalia, prašosi ant kelių. Lovoje
visada atsigula šalia arba užsirango ant nugaros ar pilvo. Kai nieko nėra
kambaryje, įsilenda po kaldra ir miega. Parvykus iš darbo visada randu kambarį
tokį, kokį ir palikau. Tik kauburiukas, bylojantis katytės buvimą po patalais,
būna pakeitęs vietą ir formą. Tavija iškadų nepridaro. Ji labai prieraiši ir be
žmogaus palaikymo tikriausiai vėl įsisuktų į tą depresiją ir baimę, kurioje
buvo. Tačiau labai džiaugiuosi jos daroma pažanga. Jos vaikiškais žaidimais su
pliušinėmis pelytėmis ir kamuoliukais. Murkimu ir trynimusi. Net nelabai
patogiais jos bandymais prausti man plaukus, būtent taip, kaip kad prausia savo
kailiuką. Džiaugiuosi jos draugija kasdien, didžiuojuosi jos augančia drąsa.
Begalo džiaugiuosi ir kartu bijau, kad kuo daugiau laiko praleidžiame kartu,
tuo sunkiau abiems bus išsiskirti. O skirtis būtina, laikausi pažado sau,
neįsimylėti globotinių, nepasilikti jų visam laikui, nes tokiu atveju
nebegalėsiu padėti kitiems, nebegalėsiu priimti į nuomojamą kambarį daugiau
nelaimėlių negu leidžiama. Todėl tikiuosi, kad atsiras Tavijai žmogus, kuris
bus kantrus ir lauks jos baimių pabaigos, kuris mylės ją už tai kokia ji yra.
Riestanosiukė neišranki maistui, moka naudotis kraiko dėže, yra nublusinta, nukirmėlinta,
skiepyta ir sterilizuota. Prieš dovanojimą pasirašoma dvišalė sutartis, kuri
suteiks dideles nuolaidas tolimesniems katės skiepams. Su galimybe atvežti į
Kauną, Klaipėdą, Tauragę, susitarus ir kitus miestus. https://www.facebook.com/indre.songailaite.18/media_set?set=a.1442034066033185.1073741840.100006798153710&type=3
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/32551
Tavija, kas vakarą murkdama guli man ant kelių. Palietus ją, ji suspaudžia
letenėles ir apsiverčia, kad būtų paglostytas ir jos pilvukas. Vasario 24-tąją,
kada pradėjau rašyti šį skelbimuką, katytė buvo vos porą valandų pas mane.
Prieš tai jos tolimesnis likimas buvo rimtai svarstomas. Matote, katytė gyveno
su savo šeimininke. Moters sveikata pradėjo prastėti, ilgainiui ji nebegalėjo
tinkamai savimi pasirūpinti, taip pat ir rainiuke. Bute pradėjo lankytis
slaugytojai, o keturkojai tekdavo vis mažiau dėmesio. Galiausiai Tavija liko
viena. Iš išgąsčio ir vienatvės ji pasislėpė ir savaitę niekas nežinojo, kad
tuščiame bute likusi augintinė. Radus katytę nebuvo lengva persigandusį
padarėlį pagauti, tačiau pavyko ją patalpinti į narvelį. Taip katytė gyveno dar
dešimt dienų. Per šį laiką buvo ieškoma, kaip padėti benamiukei. Žmonės, kurie
ją rado atvežė žaliaakę į TOTO kliniką sveikatos patikrinimui. Taip praėjus
kelioms dienoms po vizito apie ją ir sužinojau. Pasakojimas apie baugiai
žvelgiančią rainiukę, susigūžusią ant stalo, kuri neturi kur dėtis, bet murkia
iš visos širdies mane labai sujaudino. Taip pasiryžau priglausti nelaimėlę. Jau
pirmąsias valandas namie ji murkė ir vartėsi, norėjo būti glostoma. Retkarčiais
išsigąsdama garsų ar staigesnių judesių pabėgdavo slėptis, bet pakvietus vėl
nedrąsiai partipendavo pasimeilinti. Kuo toliau, tuo rainiukės baimės tolo,
dabar ji nebijo užšokti ant lovos, prisėlinti prie pat veido ir niuktelti
galvele. Ji dažnai žiūri žmonėms į akis, murkia ir retkarčiais tyliai
kniaukteli. Stengiasi kuo daugiau laiko būti šalia, prašosi ant kelių. Lovoje
visada atsigula šalia arba užsirango ant nugaros ar pilvo. Kai nieko nėra
kambaryje, įsilenda po kaldra ir miega. Parvykus iš darbo visada randu kambarį
tokį, kokį ir palikau. Tik kauburiukas, bylojantis katytės buvimą po patalais,
būna pakeitęs vietą ir formą. Tavija iškadų nepridaro. Ji labai prieraiši ir be
žmogaus palaikymo tikriausiai vėl įsisuktų į tą depresiją ir baimę, kurioje
buvo. Tačiau labai džiaugiuosi jos daroma pažanga. Jos vaikiškais žaidimais su
pliušinėmis pelytėmis ir kamuoliukais. Murkimu ir trynimusi. Net nelabai
patogiais jos bandymais prausti man plaukus, būtent taip, kaip kad prausia savo
kailiuką. Džiaugiuosi jos draugija kasdien, didžiuojuosi jos augančia drąsa.
Begalo džiaugiuosi ir kartu bijau, kad kuo daugiau laiko praleidžiame kartu,
tuo sunkiau abiems bus išsiskirti. O skirtis būtina, laikausi pažado sau,
neįsimylėti globotinių, nepasilikti jų visam laikui, nes tokiu atveju
nebegalėsiu padėti kitiems, nebegalėsiu priimti į nuomojamą kambarį daugiau
nelaimėlių negu leidžiama. Todėl tikiuosi, kad atsiras Tavijai žmogus, kuris
bus kantrus ir lauks jos baimių pabaigos, kuris mylės ją už tai kokia ji yra.
Riestanosiukė neišranki maistui, moka naudotis kraiko dėže, yra nublusinta, nukirmėlinta,
skiepyta ir sterilizuota. Prieš dovanojimą pasirašoma dvišalė sutartis, kuri
suteiks dideles nuolaidas tolimesniems katės skiepams. Su galimybe atvežti į
Kauną, Klaipėdą, Tauragę, susitarus ir kitus miestus. https://www.facebook.com/indre.songailaite.18/media_set?set=a.1442034066033185.1073741840.100006798153710&type=3
http://www.gyvunupaieska.lt/lt/animal/view/id/32551
![]() |
Veislė: | Mišrūnė |
Miestas: | Visi |
El. paštas: | indre.song@gmail.com |
Telefono nr.: | 867838037 |
Nuotraukos
|
|
|
|
|